Miegas – tai aštuntasis narys sąraše. Jau anksčiau pripažinta, kad fizinis aktyvumas, rūkymas, gliukozės bei cholesterolio kiekis, kūno masės indeksas ir kraujospūdis turi lemiamos įtakos širdies būklei.
Higienos instituto duomeniminis, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Tyrimai rodo, kad sveikesnio gyvenimo būdo praktikos gali sumažinti ŠKL riziką maždaug 80 proc.
Kas naujo paaiškėjo?
Per pastarąjį dešimtmetį pasirodė šūsnis naujų tyrimų, patvirtinusių ryšį tarp miego kokybės ir ŠKL, vyriausiasis AŠA medicinos pareigūnas, gydytojas Eduardas Sanchezas.
Kas laikoma pakankama miego trukme? Suaugusiam žmogui reikia bent 7 valandų miego.
5 metų ir jaunesni vaikai turėtų miegoti 10–16 valandų, 6–12 metų amžiaus vaikams reikia bent 9 valandų, o 13–18 metų paaugliai turėtų miegoti bent 8 valandas.
„Jeigu miegame neužtektinai, auga nutukimo, hipertenzijos ir diabeto riziką“, – pažymėjo E.Sanchezas.
Svarbi ne tik trukmė
Specialistai pastebi, kad miego kokybę nulemia įvairūs veiksniai, ne tik trukmė. Išskiriamos kelios miego fazės: trys negreitų akių judesių, NREM (angl. Non-Rapid Eye Movements) ir viena greitų akių judesių fazė, REM (angl. Rapid Eye Movements). Pastaroji padeda pailsėti tiek protiškai, tiek fiziškai.
Jeigu miegama neramiai, nuolat prabundama, sutrikdomas miego ciklas, nepasiekiama gilaus miego stadija, paaiškina AŠA miego ekspertas gydytojas Radžas Dasgupta.
Kai miegas nekokybiškas, gali padidėti kraujospūdis ir cukraus kiekis kraujyje. Šie veiksniai susiję su diabeto ir nutukimo rizika. Taip pat prastėja širdies sveikata, auga širdies nepakankamumo rizika.
Kenkia ne tik tabakas
AŠA paskelbtame širdies sveikatos veiksnių sąrašas kartu yra anketa, padedanti įvertinti savo būklę. Jame atnaujinta ir dalis senųjų punktų.
Pavyzdžiui, pakeistas širdžiai palankios mitybos įvertinimo būdas.
„Pristatėme 16 punktų klausimyną, kurį galima reguliariai naudoti, norint įvertinti mitybos įpročius, – paaiškino E.Sanchezas.
Ankstesniame, 2010 m. sąraše minima buvo tik tradicinio rūkomojo tabako žala. Dabar pažymima, kad širdžiai kenkia ir pasyvus rūkymas bei veipinimas.
Kraujo lipidai bus matuojami pagal DTL cholesterolį, o ne bendrą cholesterolio kiekį. Pasak JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų, didelio tankio lipoproteinai yra žinomi kaip „gerasis“ cholesterolis, o didelis jų kiekis gali sumažinti ŠKL ir insulto riziką.
Parengta pagal CNN inf.
