Nugaros skausmas – tai signalas, kurį gali sukelti daugybė priežasčių: degeneraciniai stuburo tarpslankstelinių diskų pokyčiai, diskų išvaržos, raumenų patempimas, stuburo iškrypimas, netaisyklinga laikysena, ilgas sėdimasis darbas.
Skausmas yra susijęs ir su šiuolaikiniu gyvenimo būdu, kai žmonės taupydami laiką net į parduotuvę vyksta automobiliu, dažnai patiria stresą, nervinę įtampą.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų profesorė Rūta Mameniškienė neseniai vykusioje konferencijoje kalbėjo apie tai, kad dėl nugaros skausmo pacientams gali tekti ieškoti pagalbos psichoterapeuto kabinete, nes daugelis žmonių eina pas gydytoją tik tada, kai nėra kur dėtis.
– Kas gali sukelti nugaros skausmą?
– Nugaros skausmo priežasčių yra ne viena, tai gali būti mechaniniai pakitimai, pavyzdžiui, prasidėję neurodegeneraciniai procesai, lūžiai, stuburo kanalo susiaurėjimas, įgimtos ligos, spondiliozė.
Uždegimas, osteoporozė ir kitos lėtinės ligos gali išprovokuoti skausmą nugaros apačioje.
Tačiau dažniausia nugaros skausmo priežastis – stuburo degeneraciniai pakitimai arba tarpslankstelinių diskų išvaržos.
– Kas lemia ligą, liaudiškai vadinamą radikulitu?
– Radikulitas – tai nervo šaknelės uždegimas dėl jos užspaudimo arba dirginimo, kurį lydi kojos skausmas, tirpimas, deginimas. Kai prie to prisideda nejautra, raumens ar galūnės silpnumas, nustatoma radikulopatija.
Yra ir vadinamasis arklio uodegos sindromas, kai nugaros skausmą lydi dubens organų funkcijų sutrikimai.
Tačiau apie 30 procentų stuburo išvaržų nesukelia skausmo ir kitų simptomų. Skausmas yra subjektyvus pojūtis, jį galime įvertinti testais ar skalėmis, bet jis nebūtinai rodo, kad yra stuburo pažeidimas.
Su amžiumi nugaros skausmas dažnėja, moterys skundžiasi dažniau, bet nėra aišku, ar nugaros skausmas dažniau jas aplanko nei vyrus, ar jos yra jautresnės įvairiems negalavimams.
Nerūkyti, mesti svorį, nedirbti sunkaus fizinio darbo, neužsisėdėti ir nepervargti – tokie medikų patarimai gali padėti išvengti nugaros skausmo.
Emocinė įtampa, stresas taip pat gali išprovokuoti nugaros dieglius ar maudimą. Netgi nuotaikos svyravimai, prastas miegas ilgina ir didina skausmą, apsunkina gyvenimą ne tik pacientams, bet ir gydytojams.
Tokie psichosocialiniai veiksniai kaip nepasitikėjimas gydytoju ir netikėjimas gydymu taip pat gali ūminį skausmą paversti lėtiniu. Jei skausmas blogai kontroliuojamas arba yra pernelyg ilgas fizinės veiklos apribojimas, taip pat nėra gerai.
Kol pacientas skundžiasi nugaros skausmu, gydytojas neretai svarsto, ar tai yra sisteminė liga, ar yra rimtų aplinkybių ir asmeninių priežasčių, kurios sustiprins skausmą, vertina, ar yra neurologinė simptomatika, kai reikia neurochirurgo.
Kur skausmas kyla, kaip jis plinta, kokio intensyvumo yra ir kokie skausmai pacientą yra kamavę anksčiau – be šių dalykų neįmanoma įvertinti sutrikimų.
– Kada pacientas gali gauti siuntimą atlikti radiologinį tyrimą?
– Radiologiniai tyrimai rekomenduojami tada, kai žmogui buvo nustatyti piktybiniai procesai, kai be jokios priežasties krinta svoris, karščiuojama, kai labiau skauda naktį nei dieną, kai skiriamas gydymas vaistais nepadeda. Radiologinius tyrimus būtina atlikti, jei nuo gydymo pradžios praėjus 3–6 savaitėms negerėja paciento būklė arba žmogus yra patyręs traumą.
– Kartais žmonės griebiasi netradicinių gydymo metodų. Koks gali būti nepageidaujamas vaistų poveikis?
– Ūmus skausmas gydomas ne tik vaistais, bet ir šiluma, judesių apribojimu. Vaistus būtina vartoti taip, kaip paskyrė gydytojas, medikamentų negalima nutraukti, jei pagerėjo savijauta. Kreiptis į neurologą reikėtų tada, kai skausmas tęsiasi ilgiau nei tris savaites.
Per tiek laiko bent pusei pacientų nugaros skausmas sumažėja.
Yra ilgas sąrašas vaistų nuo skausmo, dažniausiai skiriami nesteroidiniai medikamentai nuo uždegimo. Mokslinė apžvalga, į kurią buvo įtraukta 11 randomizuotų tyrimų, rodo, kad geriant vaistus simptominis pagerėjimas per savaitę būna kur kas geresnis nei vartojant placebą.
Yra žinoma, kad vaistai nuo uždegimo turi nepageidaujamą poveikį virškinimo sistemai, taip pat kraujagyslėms ir širdžiai.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo taip pat didina kardiovaskulinę riziką. Nėra nė vieno medikamento, kuris šiuo požiūriu būtų saugus.
– Kokias klaidas dažniausiai daro žmonės malšindami nugaros skausmus?
– Skausmas gali būti ūminis ir lėtinis, trukdantis gyventi.
Kalbant apie ūminį skausmą, pagrindinė klaida yra nereguliarus vaistų vartojimas. Pritariu minčiai, kad pirmiausia reikia išmėginti nemedikamentines priemones – ramybę, masažą, šilumą arba šaltį (kas labiau tinka ir nestiprina skausmo).
Blogai, kai vaistai geriami tik tada, kai nėra kur dėtis. Kol skausmas stiprus, būtina gerti gydytojo išrašytus vaistus taip, kaip paskirta, – reguliariai ir kasdien, o ne tik tada, kai skauda. Taip užkirsite kelią skausmui tapti lėtiniam. Tokiu atveju vaistus reikės gerti trumpiau ir neatsiras jų šalutinio poveikio.
Antra klaida malšinant nugaros skausmą yra pernelyg ilgas gulėjimas lovoje, nes judėti reikia pradėti kuo anksčiau – pamažu, atsargiai.
Svarbu neužsigulėti, nėra jokių mokslinių įrodymų, kad gulėjimas padeda sveikti.
Tyrimai rodo, kad net trečdalis pacientų, kenčiančių stiprų skausmą, nesikreipia į gydytoją ir sugeba nuslopinti skausmą nemedikamentinėmis priemonėmis.
Laikantis gydytojo rekomendacijų maždaug 80 proc. pacientų skausmas praeina per kelias savaites, likusiems skausmas tampa poūmis, o vėliau – lėtinis.
– Kodėl JAV atliktoje studijoje nurodoma, kad opioidus galima vartoti 3 dienas, o tramadolį – ne ilgiau kaip 14 dienų?
– Preparatai nuo skausmo visame pasaulyje kelia daug rūpesčių, rimtai svarstoma, kaip išvengti šalutinio poveikio ir priklausomybės nuo vaistų.
Yra žinoma, kad opioidai ne tik slopina skausmą, bet ir sukelia pykinimą, vidurių užkietėjimą, o jautresniems žmonėms slopina kvėpavimą.
O štai toks populiarus medikamentas kaip tramadolis pasižymi mažesne rizika sukelti vidurių užkietėjimą ir priklausomybę nuo vaistų. Tačiau jis yra opioidų antagonistas, blokuojantis vadinamąjį svarbių neuromediatorių (serotonino ir norepinefrino) atgalinį įsiurbimą.
Dėl didelio šių medžiagų kiekio organizme vystosi pavojinga būklė, kurios pagrindiniai simptomai yra pykinimas, vėmimas, traukuliai, galvos skausmai, tachikardija (padidėjęs širdies susitraukimų dažnis), viduriavimas, kraujospūdžio ir temperatūros svyravimai, prakaitavimas, sąmonės ir psichikos sutrikimai.
Medicinoje tai vadinama serotonino sindromu.
– Kodėl žmonės būna nepatenkinti, kai dėl nugaros skausmo jiems patariama kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą?
– Mūsų visuomenė dar sunkiai priima mintį, kad psichologas ir psichoterapeutas gali padėti susidoroti su patiriama įtampa ir stresu. Juk daugelis ligų prasideda būtent dėl nemokėjimo atsipalaiduoti, todėl liaudiškas posakis „visos ligos nuo nervų, išskyrus keletą – dėl malonumo“ turi tiesos.
Patirdamas stresą, emocinę įtampą žmogus užima tarsi gynybinę poziciją ir nevalingai įtempia pečių, juosmens raumenis. Jis jaučiasi taip, lyg kas nors norėtų užpulti.
Atsiranda ydingas ratas – raumenų įtampa sukelia skausmą, o jis – dar didesnį raumens įsitempimą.
Bet patarimą konsultuotis su psichologu ar psichoterapeutu dėl nugaros skausmų daugelis žmonių priima kaip nežodinį įvardijimą, kad jis yra psichikos ligonis.
O psichikos ligos mūsų visuomenėje vis dar laikomos gėdingomis.
Kaip išvengti nugaros skausmo
– Stiprinkite judėjimo sistemą ir nugarą aktyviai leisdami laisvalaikį: mankštinkitės, eikite pasivaikščioti, minkite dviratį, plaukiokite, bėgiokite.
– Venkite antsvorio, nes papildomi kilogramai sukelia didesnę mechaninę apkrovą stuburui. Peržiūrėkite savo valgiaraštį – nugara jums už tai padėkos.
– Neleiskite aptingti pilvo, juosmens raumenims, kurie padeda stuburui išlaikyti fizinį krūvį. Mankštinkite pečių juostą ir klubo sąnarius.
– Dirbdami dažnai keiskite kūno pozą, atsistokite kalbėdami telefonu, lipkite laiptais, nesinaudokite liftu. Tai apsaugos skeleto raumenis nuo pertempimo.
– Venkite streso, kuris yra nugaros priešas, raskite laiko atsipalaiduoti – tinka meditacija, kvėpavimo ir jogos pratimai.
– Miegokite bent septynias valandas, nes tai padeda atgauti jėgas.
