„Kaip ir renkantis maisto produktus yra skirtumas, ar pirksime ekologišką mėsą, daržoves, lygiai taip ir kalbant apie maisto papildus. Tam tikros formos yra geriau įsisavinamos ir ilgiau išlieka mūsų organizme, o kitas gerdami galime nepajusti jokio reikšmingo pasikeitimo. Jeigu rinksimės netinkamą vitaminą, tai bus pinigų švaistymas“, – sako mitybos specialistė T. Šliažaitė-Miller.
Vienas tokių vitaminų, nuo kurio formulės priklauso gydymo efektyvumas – vitaminas B12. „Labai retai kalbama, kad B12 papilduose aptinkamos skirtingos veikliosios medžiagos. Žymiai skiriasi ir papildų kainos. Kaip išsirinkti? Tai yra mūsų, sveikatos specialistų, darbas – šviesti visuomenę ir pasakoti, į ką svarbu atsižvelgti, perkant produktus“, – teigia pašnekovė. Ji įvardina ir aptaria tris vitamino B12 formas – cianokobalaminą, metilkobalominą ir hidroksokobalaminą.
Gerai įsisavinamas, bet greitai pasišalina
Vitamino B12 papilduose labai dažnai naudojama (klasikinė) sintetinė šio vitamino forma – cianokobalaminas. Tokios formos negauname iš natūralių šaltinių, t. y. gyvūninės kilmės produktų – mėsos, žuvies, kiaušinio bei pieno produktų.
„Kas nutinka, kai sintetinė forma patenka į mūsų organizmą? Ji dar turi būti paverčiama į aktyviąją formą – metilkobalaminą arba adenozino kobalaminą. Tyrimai rodo, kad nors cianokobalaminas gali būti visai neblogai įsisavinamas, pakankamai didelis jo kiekis vis dėlto pasišalina kartu su šlapimu“, – aiškina T. Šliažaitė-Miller.
Kartu ji priduria, kad šio tipo papildai gali būti veiksmingi, bet ne kiekvienam. Jų efektyvumas priklauso nuo to, kaip veikia mūsų virškinimo sistema, ar turime tam tikrus genetinius faktorius. Didelės įtakos turi ir pakitęs skrandžio rūgštingumas: sumažėjus Kastlio faktoriui, pasisavinimas sutrinka, pablogėja.
„Bėda, kad šiandien daugelis turi įvairių nusiskundimų. Beveik kas antras 50-metis geria vaistus nuo rūgštingumo. Įtakos turi ir genetika, pavyzdžiui, ar organizmas teisingai konvertuoja sintetinį papildą iš neaktyvios formos į aktyviąją. Nesakau, kad cianokobalaminas nepakels vitamino B12 tiems, kas turi puikią sveikatą, bet pati retai kada rekomenduoju šią formą savo pacientams“, – komentuoja natūropatinės mitybos ekspertė.
Svarbu paminėti ir tai, kad cianokobalaminas – nestabili, išorės veiksniams, tokiems kaip deguonis, UVB spinduliai jautri medžiaga. Jeigu jau pagamintas produktas veikiamas šių veiksnių, veikliosios medžiagos kiekis tabletėje žymiai krenta.
Sunkiau įsisavinamas, bet ilgiau išlieka
Dar viena vitamino B12 papilduose aptinkama forma – metilkobalaminas. „Tai – jau aktyvi forma, vadinasi, mūsų organizmui jos nebereikia papildomai konvertuoti. Tyrimų duomenimis, priešingai nei minėtasis cianokobalaminas, metilkobalaminas yra gerai įsisavinamas ir jo išlaikymas mūsų organizme taip pat yra geras“, – aiškina mitybos specialistė.
Svarbu pastebėti ir tai, kad esant tam tikriems sveikatos sutrikimams, šios formos papildai galimai yra naudingesni. „Remiantis tyrimais, demencijos, psichozės atveju, kai buvo nustatytas vitamino B12 trūkumas, būtent tokios formos papildai efektyviai pakėlė B12 lygį“, – teigia T. Šliažaitė-Miller.
Puikiai įsisavinamas, kai visos kitos formos neveikia
Trečioji arba naujos kartos vitamino B12 forma – hidroksokobalaminas organizme konvertuojamas į metilkobalaminą. „Šio tipo kobalaminas yra dažnai skiriamas esant dideliam B12 trūkumui. Hidroksokobalaminas yra puikiai įsisavinamas ir toleruojamas, tinka, kai visos kitos formos neveikia“, – teigia T. Šliažaitė-Miller.
Didelis vitamino B12 trūkumas lemia būklę, vadinamą mažakraujyste. Mažakraujystės rūšis, kuria susergama, kai organizmui trūksta kobalamino ir (arba) folio rūgšties, yra vadinama megaloblastine anemija. Tokia diagnozė – antra dažniausia po geležies stygiaus anemijos.
„Tai, kaip efektyviai pavyks pakelti vitaminą B12, priklauso ir nuo skrandžio darbo, ir nuo mūsų žarnyno mikrobiotos. Tyrimai rodo, jog būtent hidroksokobalamino forma išsilaiko mūsų kraujotakoje žymiai ilgesnį laiką, ir tokio tipo B12 formą gamina mūsų žarnyno mikrobiota“, – teigia mitybos specialistė.
Svarbu pastebėti, jog gana didelės B12 molekulės pasisavinimas – ilgas procesas, ir tai, kiek jis sėkmingas, priklauso ne tik nuo vidinio faktorius, bet ir papilduose naudojamos jos struktūros. Pavyzdžiui, į mikrokapsules įkapsuliuotos hidroksokobalamino molekulės pasisavinamos plonojo žarnyno ląstelėse (mikrokapsulės veikia tarsi pernašos sistemos), todėl absorbuojamos net ir esant pakitusiam skrandžio rūgštingumui.
Kobalamino stoką jau galima įtarti, jei atlikti kraujo tyrimai rodo mažesnę nei 148 pmol/l vitamino B12 koncentraciją. Simptomai, būdingi B12 anemijai – atminties praradimas, nuotaikų kaita, apatija, rankų ir kojų tirpimas, raumenų skausmai, sutrikusi eisena ir orientacija, nemiga, migrena, šlapimo pūslės ir vidurių sutrikimai, raudonas, tinstantis liežuvis.
„Ilgalaikės vitamino B12 deficito pasekmės – sutrikusi raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, nervų sistemos normalus darbas, negrįžtami smegenų, ypač atminties pažeidimai, depresija, migrena. Senatvėje B12 trūkumas gali prisidėti prie Alzheimerio ar demencijos atsiradimo“, – reziumuoja T. Šliažaitė-Miller.
