Lietuva vėl priskiriama labai didelės kardiovaskulinės rizikos šalių grupei, o ŠKL yra dažniausia mirties priežastis šalyje. Širdies ligos pasižymi ir tuo, kad dažnai pražudo jaunus, darbingo amžiaus žmones.
„Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos valstybių pagal susirgimų ir išvengiamų mirčių nuo ŠKL skaičių“, – kartu su gydytojais kardiologais surengtos spaudos konferencijos metu sakė Seimo narė Jurgita Sejonienė.
Sergamumo skaičiai liūdina
Gydytojai pastebi, kad sunkios širdies ligų pasekmės daugelį ištinka netikėtai.
„Sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač jei patiria ūminius įvykius, dažniausiai miršta staiga“, – sako Kauno klinikų kardiologė, profesorė Olivija Gustienė.
Statistika Lietuvoje – liūdna. Mirštamumas nuo išeminės širdies ligos mūsų šalyje Europos Sąjungos vidurkį viršija daugiau nei 4 kartus.
„Tai yra išties daug. Juolab pasižiūrėjus, kad mūsų vyrų gyvenimo trukmė yra trumpiausia Europoje. Socioekonominiu išsivystymu labai skiriamės nuo Rusijos ir Baltarusijos, bet mūsų vyrai gyvena taip pat trumpai“, – pastebėjo profesorė.
O.Gustienė pasakojo, kad dėl pagerėjusio vaistų prieinamumo ŠKL ligų statistikoje per paskutinį dešimtemetį jau buvo matomi teigiami pokyčiai, tačiau situacija apsivertė dėl koronaviruso pandemijos.
Lyginant su sveikesniais europiečiais, lietuviai vaisių ir daržovių valgo pakankamai, rūko tiek pat, o alkoholio nesuvartoja ypatingai daugiau. Didžausia problema, pasak O.Gustienės, yra aukštas „blogojo“ cholesterolio kiekis.
„Nuo kitų šalių mes drąstiškai skiriamės. Ypatingai tie pacientai, kurie yra po miokardo infarkto, stentavimo ir vainikinių jungčių aortos suformavimo operacijos, net ir jiems neužtikriname tinkamos antrinės prevencijos.
Net šitiems pacientams nesugebame sukoreguoti cholesterolio koncentracijos, kas lemia kartotinius įvykius, kartotinius miokardo infarktus. Tai yra tiesiogiai susiję su šių pacientų gyvenimo trukme“, – pastebėjo O.Gustienė.
Profesorė: rezultatai „gėdingi“
LSMU Kardiologijos instituto direktorė, profesorė Gintarė Šakalytė sakė, kad ŠKL ligų rizikos veiksniai Lietuvoje nuolat stebimi, tačiau nuolat išlieka stabilūs. Vadinasi, trūksta veiksmingų priemonių susirgimų rizikai sumažinti.
„Mes matome didelius „blogojo“ cholesterolio, kraujospūdžio, diabeto skaičius. Situaciją esame identifikavę ir ją žinome. Liūdesys yra, kad metai iš metų turime identišką procentą žmonių, kurie turi didelius rizikos veiksnių rodiklius.
Problemą identifikuojame, bet mūsų veiksmai yra dalinai chaotiški, ne visuomet siekiantys tikslo“, – teigė G.Šakalytė.
Anot jos, arterinė hipertenzija Lietuvoje bent iš dalies pažabota, tačiau pasiekimai aukšto „blogojo“ cholesterolio kiekio mažinimo srityje „riboti, kartais net gėdingi“.
„Kardiologų bendruomenėje matome skaičius, kiek pacientų pasiekė tikslus. Tai tuos tikslus mes pasiekiame blogiausiai Europoje, jeigu skaičiuosime pacientus, kurie persirgę miokardo infarktu“, – apgailestavo G.Šakalytė.
Pacientai nesilaiko gydymo
Santaros klinikų gydytoja kardiologė Jolita Badarienė taip pat pabrėžė, kad ligų prevencija leidžia išvengti širdies sutrikimų ir tragiškų pasekmių.
„Kai iš žiniasklaidos išgirstu apie žinomo žmogaus mirtį, pagalvoju ar buvo jis pas gydytoją? Ar pasitikrino dėl pagrindinių rizikos veiksnių? Juos koreguodami mes galime daug pasiekti, mažinti mirtingumą“, – pabrėžė J.Badarienė.
Deja, bet širdies ligos užklumpa ir iš pažiūros sveikus žmonės, kurie daug sportuoja, maitinasi pavyzdingai, randa laiko poilsiui. Ligą tuomet lemia genetiniai polinkiai.
„Tam tikra dalis žmonių nuo pat jaunystės turi padidėjusią cholesterolio koncentraciją. Tada koreguoti nieko nereikia, bet žmogui senstant rizikos veiksnių daugėja, tad cholesterolį reikia mažinti. Tai įrodyta, kad sumažinus „blogąjį“ cholesterolį mažėja ir mirtingumas“, – sakė J.Badarienė.
Ji nurodė, kad nuo 55 m. amžiaus sergantiems lėtinėmis ŠKL turi būti skiriamas ypatiingas dėmesys, taikomas medikamentinis gydymas.
Gydytojai pastebi, kad „blogojo“ cholesterolio kiekiui net didesnę įtaką turi genetika, o ne gyvenimo būdas. Nepaisant to, jie pabrėžia sveikos gyvensenos svarbą.
„Tiek mediekamentinis gydymas, tiek sveika gyvensena turėtų tarpusavyje „draugauti“, kai to reikia. Šeimos gydytojas turėtų sudėlioti paciento perspektyvą, įvertinti jo riziką. Kai rizika maža arba vidutinė, galima pasitaisyti su sveika gyvensena – fiziniu aktyvumu, dieta.
Bet, jei rizika yra didelė arba labai didelė. Yra cukrinis diabetas, jau įvykęs ŠKL įvykis, nustatyta kraujagyslių aterosklerozė, tais atvejais medikamentinis gydymas jau tikrai yra būtinas“, – patikino LSMU Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytojas, docentas Gediminas Urbonas.
Jis pabrėžė, kad tik ilgalaikiai gyvensenos įpročių pokyčiai, su šeimos gydytoju sudaryto plano laikymąsis gali sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje ir ŠKL įvykių riziką.
„Didelė problema, kurią matau, yra tai, kad pacientai nesilaiko susitarimų su šeimos gydytoju“, – pridūrė G.Urbonas.
Sveikata rūpintis turime patys
Žinomas rašytojas ir žurnalistas Giedrius Drukteinis prieš trejus metus ir pats patyrė miokardo infarktą. Jis tikina, kad ne viskas medikų rankose. Todėl ragina susimąstyti dėl savo įpročių.
„Turime geriausius gydytojus, puikiausią įrangą, Nobelio premija apdovanotus vaistus, neįtikėtinas technologijas, tačiau už visko stovi žmogus, ir svarbiausias faktorius, kuriuo gali pasikliauti ir sveikas, ir nesveikas žmogus, yra jis pats – savo gyvenimo būdu, sąmoningumu, kontroliuojama mityba ir požiūriu į gyvenimą, žinojimu, kas yra rizikos veiksniai ir kaip jų išvengti“, – sako labdaros fondui „Po infarkto“ vadovaujantis G.Drukteinis.
Tačiau jis pastebi, kad net po sunkaus gyvenimo sukrėtimo nėra lengva atsispirti pagundoms ir negrįžti prie žalingų įpročių.
„Aš tai jaučiu pats ir bendraudamas su savo likimo broliais. Per dieną turiu išgerti 6 tabletes. Tad kiekvieną dieną kyla daug pagundų jų neišgerti. Be to, kuo daugiau laiko praeina po įvykio, tuo dažniau žmonės ima grįžti prie nesveikos gyvensenos. Užtikrinti visuomenės susidomėjimą ligos prevencija yra didelis uždavinys valstybei“, – pastebėjo G.Drukteinis.
