Beveik 55 proc. Lietuvos gyventojų neužsiima jokia sportine veikla. Vis dėlto reguliarus fizinis aktyvumas ar net intensyvesnis vaikščiojimas gali palengvinti net 40-ties lėtinių neužkrečiamų susirgimų, kuriuos neretai lydi skausmai, eigą. Tačiau kiek ir kokiu fiziniu krūviu užsiimti, kad nepakenktumėte sau, gali patarti sporto medicinos gydytojas.
Gydytojas parinks reikiamą jums fizinį krūvį, jo dažnį ir intensyvumą pagal jūsų būklę. Nors fiziškai aktyvūs asmenys ir aukšto meistriškumo sportininkai sportuodami turi skirtingus tikslus, dėl netinkamai pasirinkto, neindividualizuoto fizinio krūvio jie neretai gali patirti pertreniravimą ar pertempimą.
„Pagrindinė pertreniravimo priežastis – tinkamos pusiausvyros tarp fizinio krūvio ir atsigavimo nebuvimas, esant per dažnoms ir per ilgoms pratyboms (treniruotėms), netinkamai maitinantis ar niekada nesportavus, o gal sportavus labai seniai ir po pertraukos vėl grįžus į aktyvų sportą“, – pasakoja doc. dr. R. Žumbakytė-Šermukšnienė, kuri rūpinasi ne tik savarankiškai sportuojančių žmonių, bet ir aukšto meistriškumo sportininkų sveikata.
Savo galimybes pervertina daugelis
Sporto medicinos gydytojai susirūpinimą kelia ir masinis dalyvavimas sporto renginiuose nepasiruošus, kurių metu patiriamas per didelis vienkartinis fizinis krūvis: pavyzdžiui, keletą metų neužsiėmus jokia fizinio aktyvumo reikalaujančia veikla, daug metų profilaktiškai nesitikrinus sveikatos ir nežinant savo galimybių ribos, dalyvavimas triatlone, maratone, varžybose kartu ar prieš aukšto meistriškumo sportininkus ar ilgą laiką trunkančiuose lauko teniso turnyruose, neįvertinant visų aplinkos veiksnių įtakos.
„Svarbiausia yra būti fiziškai aktyviam pagal savo galimybes, tinkamai maitintis ir pakankamai ilsėtis, nes per didelis fizinis krūvis organizmui sukelia didžiulį stresą, o jo valdymas yra sudėtingas.
Tai reiškia, kad žmogui fizinio krūvio reikia tiek, kiek reikia – nei daugiau, nei mažiau, o kai nesilaikoma šios taisyklės – tenka susidurti su pasekmėmis. Lengviausia iš jų – persitreniravimas, kurio dažnas nepastebi, o sunkiausia – staigi mirtis.
Juk sportas yra susijęs su staigios mirties rizika. Šis reiškinys yra dažnesnis tarp vyresnių nei 35 metų sportininkų, sporte – jau veteranų, ir ypač bėgančių maratoną. Dėl šios priežasties Europos sporto medicinos specialistai pataria vyresniems nei 35 metų sportuojantiems asmenims kartą per metus atlikti profilaktinę patikrą ir parinkti galimą fizinį krūvį“, – teigia doc. dr. R. Žumbakytė-Šermukšnienė.
Atvejai, kai gali padėti sporto gydytojas
Sporto medicinos gydytojas užsiima sportuojančių ir fiziškai aktyvių žmonių priežiūra, diagnostika, jų traumų ir ligų, susijusių su bet kokiu fiziniu krūviu, gydymu bei reabilitacija. Jis taip pat rekomenduoja, kaip ir kokį krūvį pasirinkti pradedant sportuoti, konsultuoja mitybos, maisto papildų vartojimo bei kūno svorio korekcijos klausimais. Tai reiškia, kad jis gali padėti surasti optimalų fizinį krūvį, kuris nesukeltų žalingų reiškinių ir sportuojančiam, ir norinčiam pradėti tai daryti.
„Sporto medicinos gydytojas gali parinkti individualiai tinkantį fizinį krūvį priklausomai nuo sveikatos ar funkcinės būklės. Taip pat įvertinti dėl bet kokio fizinio krūvio poveikio atsiradusią traumą ar ligą, paskirti konservatyvų gydymą fiziniais veiksniais, tinkamu fiziniu krūviu ir (ar) medikamentais. Jeigu problemos nepavyksta išspręsti konservatyviai, gydytojas nukreips kito specialisto konsultacijai.
Tai itin svarbu, nes neišgydžius traumos, ji kartojasi, dėl to žmogus klaidingai nusprendžia visiškai atsisakyti fizinio krūvio, nors pašalinus problemą būtų galima toliau sportuoti“, – akcentuoja doc. dr. R. Žumbakytė-Šermukšnienė, kurios medicinos gydytojos kompetencijos apima ne tik medicinos, bet ir sporto fiziologijos, biochemijos ir biomechanikos žinias.
Rekomenduoja tinkantį fizinį aktyvumą
Sporto medicinos gydytojas pagal paciento funkcines ir fizines galimybes gali rekomenduoti geriausiai tinkančią sporto šaką ir fizinio krūvio tipą, trukmę, dažnumą bei intensyvumą, kuris nekenkia sveikatai.
„Fizinėms ir funkcinėms galimybėms įvertinti yra daug šiuolaikinių priemonių, kurios turi būti taikomos kompleksiškai. Pirmiausia atliekame standartinius tyrimus – elektrokardiogramą ir širdies echoskopiją, fizinio krūvio riboms nustatyti paimame veloregometrinį (fizinio krūvio) mėginį.
Jeigu reikia, pacientui gali būti paskirti kraujo, šlapimo ar kiti papildomi tyrimai bei spiroergometrija – fizinio krūvio mėginys su kvėpuojamųjų dujų analize“, – pasakoja sporto medicinos gydytoja.
Pasak doc. dr. R. Žumbakytės-Šermukšnienės, įvertinus esamą fizinę ir funkcinę būklę, organizmo ar kurios nors konkrečios jo sistemos, pavyzdžiui, širdies-kraujagyslių, adaptaciją fiziniam krūviui, sporto medicinos gydytojas pagal gautus duomenis parenka individualiai tinkantį fizinį krūvį, numato pratimų tikslus ir uždavinius, kuriuos pacientas turi įgyvendinti, norėdamas sportuoti nekenkdamas sau.
Sportas gerina ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą, tačiau tik tada, kai juo užsiimame tinkamai ir pagal galimybes. Todėl norėdami pajusti teigiamą fizinio aktyvumo naudą, prieš tai apsilankykite pas sporto medicinos gydytoją, kuris jums išrašys fizinio krūvio receptą.
