Iki tol vyras per dieną sutraukdavo cigarečių pakelį, pusantro. Nikita dirbo policijoje, patyrė daug streso, todėl rūkymą priėmė kaip natūralų dalyką, priemonę įtampai sumažinti. Vyras pripažįsta: gyvenimo be rūkalų negalėjo įsivaizduoti.
Tačiau beveik du dešimtmečius trukusią priklausomybę Nikitai pavyko įveikti jau brandžiame amžiuje. 47-erių vyras nerūko jau šešis metus.
Visgi jis pripažįsta, kad motyvacija greitai išgaravo, vėl norėjosi griebtis senų įpročių. „Po trijų dienų jau buvo sunku“, – pasakojo Nikita.
Tačiau profesionalios pagalbos ieškoti jis nesiryžo, namie rado audioknygą, skirtą bandantiems mesti rūkyti. Po to viskas sukrito į savas lentynas, vyras tikino atsakęs sau į klausimą, kodėl jis nori atsisakyti priklausomybės nuo tabako, nuo vėlesnių pagundų atsispyrė.
Vengia kreiptis pagalbos
Deja, bet Nikitos istorija veikiau išimtis iš taisyklės. Absoliuti dauguma rūkorių be specialistų pagalbos greitai nuleidžia rankas.
„Tyrimai rodo, kad bandymas rūkyti savo pastangomis labai dažnai baigiasi nesėkme. Norintis mesti rūkyti gali kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreiptų jį pas specialistą“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro tyrėja Dovilė Mačiulytė.
Pasak jos, tuomet žmogus galėtų gauti ir nemokamą paslaugą, modernų medikamentinį gydymą. Tačiau žmonės vengia kreiptis, nes nenori savęs tapatinti su kitas – alkoholio, narkotikų – priklausomybes turinčiais asmenimis.
„Atsiranda nusistatymas, kad čia mano asmeninis reikalas. Geriau tyliai pabandysiu mesti rūkyti“, – sakė D.Mačiulytė.
Deja, bet šeimos gydytojams trūksta žinių apie priklausomybės nuo tabako gydymo. Apklausos rodo, kad jų veiksmui baigiasi rūkančiojo sudrausminimu, paprastu pasiūlymu išmesti cigaretes.
Kaip gyvensime iki 2035 m.?
Vyriausybė ir Seimas šiuo metu svarsto Nacionalinę darbotvarkę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir su narkotikais susijusios žalos klausimais. Šis dokumentas turėtų apibrėžti mūsų valstybės strategiją kovoje su priklausomybėmis per artimiausius 13 metų, iki 2035 metų.
Tačiau šis dokumentas sulaukia kritikos kaip neapimantis visapusiško požiūrio į priklausomybių prevenciją ir žalos mažinimą. Ekspertai pastebi, kad ji nėra tinkamai subalansuota, tabako problema nustumiama į antrą planą, lieka kovos prieš narkotikus ir alkoholį šešėlyje.
Živilė Gudlevičienė, Ministrės pirmininkės Imgridos Šimonytės patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais, tikina, kad iš Nacionalinės darbotvarkės nereikėtų tikėtis konkretumo. Daugiau aiškumo suteiks darbotvarkę papildysiantys dokumentai.
„Daugelio klausimas buvo, kad mes nematome šitoje darbotvarkėje konkretaus veiksmo, priemonės, tačiau darbotvarkė yra strateginis dokumentas, kuris parodo kryptį. Bus daromi priemonių planai, kurie reaguos tiek į kintančią situaciją, tiek į atsirandančius naujus tyrimus. Priemonių planai bus detalūs dokumentai, pagal kuriuose bus galima vykdyti prevenciją, žalos mažinimą“, – Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto surengtoje diskusijoje penktadienį sakė Ž.Gudlevičienė.
Ji pastebi, kad Lietuvoje ilgą laiką buvo pamiršti visuomenės sveikatos specialistai, kurie padeda formuoti tinkamus gyvensenos įpročius.
„Juos prisiminėme tik kovido laiku. Visi žinojome, kad yra gydytojai, slaugytojai, o šitie specialistai ilgą laiką buvo nuošalyje. Dabar iš daugelio grupių, nevyriausybinių organizacijų girdime siūlymus nukreipti pajėgas į ligų prevenciją, edukaciją, sveikatinimą. Kai ligos neišsivystys, nereikės ir gydyti. Tai yra visuomenės sveikatos specialistų veiklos baras“, – tikino Ž.Gudlevičienė.
Tabakas – mums ne baisus?
Ekspertinėje bendruomenėje nesutariama, ar Nacionalinėje darbotvarkėje vienodai skiriama dėmesio priklausomybėms nuo narkotikų, tabako ir alkoholio, tačiau pamirštamos kitos, pavyzdžiui, lošimai.
Tačiau Seimo narys Linas Slušnys įsitkinęs, kad prevencija – sritis, kurioje nėra vieno dėmens. Pirmiausia ji prasideda nuo sveiko gyvenimo būdo principų diegimo.
„Kai kalbame apie sveikatą, pažiūrėkime, ką prevencijoje padarė norvegai, danai, islandai. Jie kalba apie sveikatą iš principo, įkūrė be galo daug aikštynų. Išeikite į bet kokį Vilniaus kiemą, raskite aikštyną pažaisti šeimai, vaikui. Linkiu jums sėkmės“, – skundėsi L.Slušnys.
Jis pridūrė, kad svarbus ir jaunimo užimtumo veiksnys. Prie priklausomybių prevencijos L.Slušnys priskyrė ir bet kokias papomokines veiklas, pavyzdžiui, dainavimą, tapybą.
Visgi iš profesinės praktikos jis pastebėjo, kad tėvai dažnai nežiūri rimtai į besivystantį atžalos potraukį tabakui. „Kai paauglys pradėjo rūkyti, ne kartą iš tėvų esu išgirdęs: „Taigi, nieko. Svarbu, ne narkotikus vartoja.“ Tas cigarestės parūkymas nėra traktuojamas kaip labai didelė drama. Čia yra paradoksas“, – sakė L.Slušnys.
„Cigaretės yra legalu. Tu taip ir žiūri, kad galima, nieko baisaus. Tarsi baubo nėra“, – pridūrė jis.
Žala – neišvengiama
Vis daugiau dėmesio susilaukia alternatyvūs tabako vartojimo būdai, kaip priemonė jau esamos priklausomybės žalai mažinti. Tačiau specialistai pabrėžia, kad žinutė turi būti perduota teisingai. Kaitinamąjį tabaką išbandyti gali užkietėjęs rūkorius, bet ne žmogus ieškantis „nekenksmingo būdo“ pradėti rūkyti.
D.Mačiulyte pastebėjo, kad Švedijoje populiarus kramtomasis tabakas. Atlikti tyrimai rodo, kad perėję prie kramtomojo tabako žmonės rečiau mirdavo dėl širdies ir kraujagyslių ligų, nei tie, kurie tęsė tradicinį rūkymą. Tačiau, pasak specialistų, tai ne sveikatingumo, o mažesnio blogio paieškos.
„Pasaulio Sveikatos organizacija perspėja, kad nereikėtų į alternatyvius produktus žiūrėti kaip į nežalingus. Nėra diskusijos – tai tam tikrų cheminių medžiagų įtraukimas į plaučius, tai nėra natūralu, kaip suvalgyti daržovę“, – pabrėžė D.Mačiulytė.
Ekspertinė bendruomenė kelia ir toliau kels klausimus dėl to, kaip su priklausomybėmis bus kovojama Lietuvoje. Ar ir toliau bus taikomos kritikuotinos priemonės? Nacionalinė darbotvarkė kol kas aiškių atsakymų neduoda.
Seimas savo nutarimu ketina patvirtinti jau įregistruotą Nacionalinę darbotvarkę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų.
Vyriausybės atstovai tikisi, kad tai bus padaryta dar šio pavasario Seimo sesijoje.
