„Šių (periodonto, red.) ligų paplitimas Lietuvoje yra labai didelis. Net iki 90 proc. pacientų turi su kaulais, dantenomis susijusių problemų. Beveik pusė žmonių, kuriems virš 35 metų, turi net nustatytą lėtinį periodontitą.
Baisiausia tai, kad pirminėse stadijose pacientai nelabai, ką jaučia, dantenų kraujavimą jie supranta kaip normalų dalyką“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ pasakojo gydytoja odontologė-periodontologė Evelina Alkimavičienė.
Į periodontologus žmonės dažnai kreipiasi tik tuomet, kai pajunta dantų judėjimą – „parodontozę“, medikų vadinamą lėtiniu periodontitu.
„Pagrindinis periodontito gydymas yra nechirurginis. Tai yra valymai po dantenomis. Jeigu tai nepadeda, reikia griebtis chirurgijos: kaulo atauginimo, minkštųjų audinių plastikos“, – sakė E.Alkimavičienė.
Siūlo aplankyti burnos higienistą
Gydytoja pastebėjo, kad nemažai lietuvių dar tinkamai nevertina burnos higienos. Šia procedūrą atlikti derėtų kas pusmetį.
„Jos metu pašalinami virš dantenų esantys nešvarumai, akmenys, pigmentas. Taip pat nupoliruojami dantų paviršiai“, – aiškino E.Alkimavičienė.
Burnos higiena, jos teigimu, padeda pašalinti dantenų uždegimą, leidžia palaikyti sveikatą.
„Ką pacientai gali jausti po procedūros? Tai gaivus burnos kvapas, sumažėjęs ar visai išnykęs dantenų kraujavimas. Jeigu bus didesnių problemų, tai burnos higienistas nukreips pas pagelbėti galintį specialistą“, – sakė E.Alkimavičienė.
Ji pridūrė, kad po burnos higienos procedūros žmogus ir toliau turi rūpintis savo dantimis, asmeninės higienos poreikio ji nepakeis.
Pacientų staigmenos liūdina
Odontologė studijavo ir Suomijoje. Tačiau, pasak jos, dantų gydytojų rengimas Skandinavijoje itin nesiskiria nuo „lietuviškos mokyklos“. Pacientai – visai, kas kita. Suomiai, E.Alkimavičienės teigimu yra mažiau pakantūs negalavimams, greičiau suskumba kreiptis į medikus, o lietuviai dar linkę pabandyti problemą spręsti liaudiškais metodais.
„Užpiltinės, bičių pikiai, visokio plauko priemonės (…) man sunku suprasti, kodėl tikimasi, kad visos tos medžiagos, kurių pagrindas alkoholis, gali kažkaip pagelbėti“, – stebėjosi jauna odontologė.
Ji pasakojo, kad Suomijoje profilaktiškai apsilankyti pas odontologą įpareigoja ir sveikatos draudimo sistema.
„Tos profilaktikos programos tikrai veikia, nes apsilankymas pas odontologą kas pusę padeda anksti atrasti problemą ir greitai ją spręsti“, – pabrėžė E.Alkimavičienė.
Gydytoja pridūrė, kad daugelis lietuvių pas odontologą apsilanko tik kartą per 2-3 metus, bet teigiami poslinkiai pastebimi.
„Dažnas kreipiasi tik tada, kai jau tikrai yra bėdų. Labai mėgsta pacientai sakyti: „Gydytoja, pamatysite, ko dar tikrai nemačius“. Tokių, kurie tikisi nustebinti vis atsiranda. Bet tai nestebina, o liūdina“, – pasakojo E.Alkimavičienė.
Vizitas pas odontologą daugeliui žmonių neretai sukelia itin nemalonių jausmų ar net baimių. Tačiau šių apsilankymų atidėliojimas gali turėti rimtų pasekmių. Specialistai sako, kad pas gydytoją odontologą lankytis reikėtų profilaktiškai, net jeigu nieko neskauda. Geriausia tai daryti kas pusę metų.
