– Kur glūdi skausmo atsiradimo priežastys?
– Atsakymą į šitą klausimą noretų žinoti visi. Priežasčių daug: nervinė įtampa, gyvenimo būdas, mūsų rimtos ligos gali turėti įtakos. Tai labai platus klausimas.
Tačiau viskas priklauso nuo to, kur ir koks skausmas atsiranda, yra įvairios skausmo klasifikacijos. Skausmo tyrimai – atskira mokslo šaka, tam skirta daug klinikinių specialybių ir subspecialybių. Skausmas tikrai didelė problema, yra net atskiros klinikos, kurios gydo tik skausmą.
– Kokiais skausmais dažniausiai skundžiasi jūsų pacientai?
– Didžioji dalis pacientų skundžiasi stuburo, judėjimo aparato skausmais. Kita dalis – galvos, veido skausmai.
– Jūsų pacientas – vyresnio ar jaunesnio amžiaus žmogus?
– Jaunų pacientų yra labai daug. Mūsų gyvenimo būdas, kai daug laiko sėdima prie kompiuterio, labai pajaunino šitas ligas. Šitiems pacientams ir didesnį dėmesį kreipiame, nes vyresniame amžiuje visi mes turėsime kažkokių sąnarių skausmų, atėjus laikui turėsime ir nugaros skausmų, nes šios ligos progresuoja su kiekvienu mūsų judesiu.
Tiesa, jeigu mes įdėsime darbo, skausmus galime atitolinti, sumažinti problemas senatvėje. Kai prasideda virš 75-80 m. pacientai, tos bėdos nėra radikaliai sprendžiamos, jos yra lėtinės, gydymo priemonės ir galimybės yra visai kitokios.
– Kalbant apie nugaros skausmus, kokios įtakos jų atsiradimui turi žmogaus amžius, lytis ar gyvenimo būdas?
– Nežinau, kuri dedamoji – gyvenimo būdas ar genetika – yra svarbesnė. Bet kokiu atveju mūsų gyvenimo būdas lemia mūsų savijautą, ką mums skauda. Fiziškai aktyvūs žmonės daug sėdėdami prie stalo pradeda jausti vienokias ar kitokias stuburo, nugaros problemas.
– Ko kiekvienas iš mūsų galime imtis, kad išvengtume skausmo?
– Reikia pradėti sportuoti. Bet vėlgi neužtenka tik vaikščioti. Važinėjimas dviračiu, vaikščiojimas yra kardiotreniruotės. Žinoma, apkraunami ir tam tikri sąnariai, sušyla tam tikros raumenų grupės, tai yra gerai.
Bet kalbant apie stuburą – sudėtingą raiščių, kaulų, raumenų sistemą – kuri kiekvieną minutę laiko mus vertikaliai, juda, lenkiasi, tiesiasi. Tokiam aparatui lavinti reikalingi specialūs pratimai.
Visi puikiai supranta, kad norint išlavinti sąnarį jis turi judėti. Pakanka gipse palaikyti ranką kelias savaites ir atsiranda kontraktūros, kurias reikia specialiai reabilituoti ir tiesinti. Lygiai tas pats čia. Jeigu žmogus tik vaikšto, bet pasilenkti prie batų raištelių negali, tai ir stuburas metų metus lieka tiesus, jis kalkėja.
Pirmas žingsnis – susisiekti su kinezeterapeutu, pasitarti, kokius pratimus atlikti. Jeigu esi jaunesnis ir aktyvesnis, tai galima pradėti ir nuo jogos. Iš esmės stuburo tempimo pratimai yra būtini norint išjudinti ir išvengti problemų ateityje.
– Kaip skausmus jaučiančiam žmogui žinoti, kad atėjo laikas kreiptis į specialistą?
– Jeigu mėnesį, antrą atsikeliama su tuo pačiu skausmu, kuris neleidžia gyventi, atsiranda rimtas gyvenimo kokybės trukdis. Tai yra ženklas, kad yra tam tikri lėtinio skausmo elementai, reikėtų eiti pas specialistą.
Pas jį nukreipti turėtų šeimos gydytojas, kuris žino, kad pas neurologą pacientas turi ateiti jau su pirminėmis nuotraukomis, pradiniu ištyrimu.
Kai žmogus pajunta, kad skausmas trukdo gyventi, jis įkyriai nesitraukia iš tos pačios vietos. Neramu, būtinai reikia kreiptis pas specialistą, kurio tikslas bus išsiaiškinti problemą.
Visą pokalbį žiūrėkite čia:
