Mokslininkai nustatė, kad netgi neturintys padidinto arterinio kraujospūdžio asmenys gali būti įtraukti į rizikos grupę, kadangi ūminio infarkto ar insulto išsivystymo pavojus per artimiausius 10 metų yra labai didelis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas profesorius kardiologas Raimondas Kubilius pasakojo, kad didžiausią apsaugos poveikį širdžiai ir kraujagyslėms turime sukaupti iki 50 metų, o vėliau gali jau nepasisekti to padaryti.
Dalyvavęs neseniai vykusiame Europos kardiologų draugijos širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencijai skirtame kongrese kaunietis kardiologas pasakojo, kad visame pasaulyje ieškoma sprendimų, kaip išsaugoti sveikas kraujagysles, atitolinti infarktą ir insultą.
– Kodėl lietuviai turi silpną širdį?
– Tarp ES šalių Lietuva kartu su Latvija, Estija priskiriamos didelės širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo rizikos grupei, kuriai būdinga tai, kad yra kur kas didesnis pavojus išsivystyti širdies ir kraujagyslių ligoms. Per tris dešimtmečius atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje ši rizika nė kiek nemažėja.
Visų pirma, turime kuo anksčiau nustatyti rizikos veiksnius. Būtų puiku, jei jaunesniems žmonėms sugebėtume nustatyti padidintą arterinį kraujospūdį, padidėjusį „blogojo“ cholesterolio kiekį, įtikintume juos, kokią žalą daro rūkymas, jei išaiškintume aktyvaus laisvalaikio svarbą.
Antra, jau trisdešimtmečiai turi apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris įvertintų riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Trečia, prevencija turi prasidėti dar nėštumo metu – arba 9 mėn. prieš gimstant vaikeliui. Europos kongrese buvo dalintasi JAV mokslininkų tyrimų duomenimis. Šios šalies ekspertai nustatė – kas antra būsima gimdyvė turi bent vieną rizikos veiksnį ar jau diagnozuotą širdies ir kraujagyslių ligą.
10-20 proc. gimdžiusių moterų komplikuojasi nėštumo eiga, nes nustatoma vadinamoji nėštuminė hipertenzija (tai padidintas arterinis kraujospūdis, kuris susijęs su nėštumu) arba nėštumo metu padidintas cukraus kiekis.
Naujos gyvybės sveikata prasideda dar vaisiui bręstant įsčiose. Besilaukdamos kūdikio moterys turėtų žinoti savo kraujospūdžio ribas, taip pat duomenis apie „blogąjį“ cholesterolį. Jos turėtų vengti tabako, taip pat elektroninių cigarečių.
– Kokios yra užsienio ekspertų išvados? Kaip turėtume elgtis?
– Europos ekspertai vertina tai, kiek Lietuvos gyventojų turi išreikštus, bet laiku nekoreguojamus rizikos veiksnius – padidintą arterinį kraujospūdį, padidintą cholesterolio kiekį ir kokia dalis gyventojų rūko.
Šiuo požiūriu negalime pasigirti. Jau penkiasdešimtmečiai Lietuvoje, nesvarbu, ar tai vyras, ar moteris, patenka į didelės rizikos grupę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Vadinasi, koreguoti rizikos veiksnius reikėtų pradėti bent dešimtmečiu anksčiau. O dar geriau būtų, jei tai pradėtume daryti sulaukę 20-30 metų.
Kita bėda, kodėl pacientai neieško pagalbos, yra ta, kad padidėjęs arterinis kraujospūdis ar padidėjęs cholesterolis kraujyje yra nebylūs. Dažnai žmonės nieko apie tai neįtaria, o į gydytoją kreipiasi tada, kai jaučiasi blogai.
Neseniai turėjome šiek tiek vyresnį nei keturiasdešimties metų ligonį, kuris pradėjo ieškoti pagalbos dėl galvos skausmo. Negalavimai prasidėdavo, kai tik reikėdavo atlikti kokį nors sunkesnį fizinį darbą.
Atvykus pas kardiologą paaiškėjo, kad maždaug dešimtmetį pacientas turi padidėjusį nekoreguotą kraujospūdį. Tyrimai parodė, kad negydyta arterinė hipertenzija atliko savo juodą darbą, nes buvo pažeistas širdies raumuo, nukentėjo ir kiti organai.
Jei būtų laiku skirti vaistai nuo hipertenzijos, nebūtų tokių pasekmių.
– Ar tiesa, kad patyrę infarktą daugelis žmonių sužino apie padidintą kraujospūdį, varginantį ne vienerius metus?
– Ūminis infarktas – tai sveikatos krizė, bet lėtinis procesas prasideda gerokai anksčiau. Atsidūręs reanimacijoje ne vienas pacientas stebisi, kaip galėjo išsivystyti infarktas, juk nebuvo nei dusulio, nei diegimo krūtinėje ar kitų ženklų, įspėjančių apie artėjantį širdies smūgį.
Pasitaiko pacientų, kurie žinodami, kad turi padidintą arterinį kraujospūdį, nematė reikalo kasdien jo matuotis, nenaudojo paskirtų vaistų, nes jautėsi gerai. Tačiau jie nesusimąstė, kad užsiaugino aterosklerotinių plokštelių.
– Ar širdies ir kraujagyslių ligomis moterys serga rečiau nei vyrai?
– Širdies smūgio daugelis moterų taip pat neišvengia, nors manoma, kad kurį laiką jų organizme besigaminantys hormonai padeda tausoti kraujagysles.
Daugelis vadinamojo balzakiško amžiaus moterų, kurios patyrė ūminį infarktą, rūkė. Švedijos mokslininkai įrodė, kad nedaug padidėjęs kraujospūdis taip pat gali pridaryti bėdų.
Moterims netgi pirmojo laipsnio arterinė hipertenzija, kai viršutinė spaudimo riba svyruoja nuo 130 iki 139 milimetrų gyvsidabrio stulpelio (mmHg), o apatinė – daugiau kaip 89 mmHg, gali lemti ūminio infarkto išsivystymą po dešimties metų.
Tai rodo, kad moterys yra jautresnės, kur kas mažiau atsparios širdies ir kraujagyslių ligoms nei vyrai. Jei yra ne vienas, o keli rizikos veiksniai, tikėtina, kad širdies ir kraujagyslių ligos moteris užklups dar anksčiau.
Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos – tai pagrindinė priežastis, dėl kurios miršta moterys Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ji sąlygoja vieną iš trijų mirčių kiekvienais metais, nepriklausomai nuo rasės, kilmės ir gyvenamosios vietos.
– Ką pataria medikai? Kaip tausoti širdį ir kraujagysles?
– Nėra vieno recepto, šiuolaikinis gyvenimo ritmas yra toks, kad vis sunkiau sukurti širdžiai ir kraujagyslėms sveiką aplinką.
Jei kardiologai anksčiau aiškindavo – įmanoma išvengti širdies ir kraujagyslių ligų reguliuojant kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje, vengiant rūkymo, tai dabar rizikos veiksnių sąrašas gerokai išsiplėtė.
Kvėpavimas kietosiomis dalelėmis užterštu oru, darbas ar pramogavimas triukšmingoje aplinkoje taip pat atsiliepia širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Sėdimas darbas irgi nėra palankus kraujotakai. Pavyzdžiui, jei dirbdamas kompiuteriu žmogus sėdi kasdien ilgiau nei 6 valandas, jei yra mažesnė nei 6 valandų miego trukmė, jei žmogus eina miegoti gerokai po vidurnakčio – tokios aplinkybės taip pat gali būti rizikos veiksniais.
Vadinasi, turime žmones kuo labiau įtraukti į rizikos veiksnių pažinimą, kad jie išmoktų saugoti savo širdį ir kraujagysles.
– Ar širdies ir kraujagyslių ligas įmanoma išgydyti?
– Tai lėtinės ligos, jos nėra uždegiminės, nėra infekcinės. Skirtingai nei užsikimšęs santechnikos vamzdis, kraujagyslės neturi universalaus valiklio, kuris ištirpintų aterosklerotines plokšteles.
Intervencinės kardiologijos procedūros gali padėti pašalinti krešulį, atkurti užsikimšusios kraujagyslės spindį. Pacientams dažnai pasakoju, kad aterosklerotinė plokštelė gali būti labai stipri, pavyzdžiui, pučiant automobilio padangą spaudimas gali siekti iki 3 atmosferų. Tuo tarpu pučiant balionėlį, kuriuo stengiamasi išplėsti širdies kraujagyslę, yra naudojamas spaudimas iki 30 atmosferų – net dešimtkart didesnis.
Kai stentas atkuria vainikinės kraujagyslės spindį, pacientas turi suprasti, kad be vaistų neišsivers, nes aterosklerotinė plokštelė gali susidaryti kitoje vietoje.
Patyrus infarktą ar insultą, Lietuvoje prieinami šiuolaikiniai gydymo būdai, kurie taikomi Europoje ir JAV. Tačiau didžiausias uždavinys – paraginti kuo anksčiau žmones įsitraukti į savo sveikatos valdymą.
– Kiek įmanoma sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį be vaistų?
– Visada siūlome pacientams pradėti nuo nemedikamentinių metodų. Pirmas žingsnis – ugdyti naujus gyvensenos ir mitybos įpročius. Kadangi cholesterolį gamina kepenys, reikėtų mažinti su maistu gaunamo cholesterolio kiekį, pavyzdžiui, rinktis kuo mažesnio riebumo produktus, valgyti daugiau maistinių skaidulų, daržovių, vaisių, riboti taip pat cukraus kiekį.
Yra žinoma, kad didesnis fizinis aktyvumas degina riebalus. Tyrimai rodo, kad 30-40 minučių kasdien skiriant vidutinio intensyvumo mankštai, kai išpila prakaitas, įmanoma sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje nuo 8 iki 10 ar net 12 procentų.
– Kokio amžiaus sulaukus reikėtų jau tirtis cholesterolį?
– Dalis mokslininkų pasisako už tai, kad tirtis dėl cholesterolio turėtų jau dvylikamečiai, nors yra net mažamečių, turinčių padidintą cholesterolio kiekį.
Daugelis ekspertų pripažįsta, kad išplėstinę cholesterolio formulę („geras“ ir „blogasis“ cholesterolis, trigliceridai) turėtų žinoti dvidešimtmečiai. Jei viskas gerai, galima kartoti tyrimą kas penkerius penkerius metus.
Nors Lietuvoje dar daug kas priešinasi vaistų nuo cholesterolio vartojimui, tačiau kardiologai nemato kitos išeities. Iki šiol pagrindinis visų širdies ligų priešas yra padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis.
Patyrę ūminį infarktą pacientai turi stengtis, kad „blogojo“ cholesterolio būtų mažiau nei 1,4 milimoliai litre kraujo. Kardiologai įspėja, kad nekontroliuojant cholesterolio gresia naujas infarktas.
– Kiek yra drausmingų pacientų, kurie vykdo medikų patarimus?
– Kol nieko neskauda, sunku keisti gyvenimo būdą. Ispanijoje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo analizuoti širdžiai palankią elgseną.
Tyrimas apėmė daugiau nei 0,5 milijono kardiologiškai sveikų gyventojų nuo 31 iki 48 metų. Buvo nustatyta, kad 42 proc. neturi antsvorio, 24 proc. – reguliariai užsiima fiziniu aktyvumu ir vos 12 proc. laikosi sveikos gyvensenos, daug sportuoja ir nerūko. Šis tyrimas parodė, kad nėra lengva ugdyti naujus įpročius, garantuojančius širdies ir kraujagyslių sveikatą.
Bet esu sutikęs nemažai pacientų, kurie po patirto infarkto neatpažįstamai pasikeičia – tampa sveikuoliais, įsigyja specialių priemonių, padedančių sekti širdies darbą, dalijasi šiais duomenimis su gydytoju.
Tačiau po kelerių metų jie pavargsta nuo stebėsenos. Tokiu atveju gydytojui ir pacientui belieka susitarti, kad būtina vartoti širdinius vaistus.
