Kodėl žmonės tunka? Kodėl vystosi metabolinis sindromas? Ar dėl visko kaltas tik „blogasis“ cholesterolis?
PSO duomenimis, vienas iš trijų suaugusiųjų planetos gyventojų turi antsvorio. Labiausiai neramina, kad daugėja antsvorio turinčių vaikų. Ne išimtis ir Lietuva: mūsų krašto taip pat neaplenkia antsvorio ir nutukimo didėjimo tendencijos. Naujausiais Oficialios statistikos portalo duomenimis ir remiantis 2005, 2014 ir 2019 metų tyrimų rezultatais, 57 proc. 18-64 m. amžiaus žmonių Lietuvoje yra nutukę arba turi antsvorio. Reikia išsklaidyti mitą, kad nutukimas yra vyresnių žmonių problema. Šiandien stebima, kad su antsvoriu ir nutukimu susiduria vis daugiau jaunesnių žmonių, vaikų.
„Nutukimas yra liga ir ja pasirūpinti reikėtų, kol dar nėra didelių sveikatos problemų“, – teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stukas. Priminsime, kad 5,5 proc. visų onkologinių ligų priskiriamos per dideliam svoriui ir nutukimui. Nutukusiems dvigubai padidėja išeminės širdies ligos ir insulto rizika, 3-7 kartus yra didesnė 2 tipo cukrinio diabeto rizika. Žmonėms, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra didesnis kaip 30 kg/m2, 55 proc. didėja rizika susirgti depresija. Žmogaus, kurio KMI yra didesnis kaip 30-35 kg/m2, gyvenimas sutrumpėja 3 metais, o kai KMI yra didesnis kaip 40-45 kg/m2 – 10 metų.
Kodėl žmonės tunka?
Vienos antsvorio ar nutukimo priežasties nėra. Tai siejama ir su genetiniais, paveldimais veiksniais. Tenka stebėti, kad nutukę tėvai augina antsvorio turintį vaiką. Rečiau nutukimas vystosi dėl tam tikrų ligų, pvz., endokrininių, smegenų ligų. „Tačiau dažniausiai tunkama ne dėl genetinių priežasčių, o dėl to, kad suvartojama daugiau kalorijų negu išeikvojama“, – pažymi prof. dr. R.Stukas. Taigi netinkami mitybos įpročiai ir fizinio aktyvumo stoka lemia antsvorio išsivystymą.
Cholesterolis yra būtinas, kenkia lipidų kiekio disbalansas
Cholesterolio svarba organizmui ne kiek nė mažesnė negu vandens, baltymų ar angliavandenių. Didžiąją dalį reikalingo cholesterolio – apie 80 proc. – pagamina pats organizmas, likusius 20 proc. turėtume gauti su maistu“, – aiškina prof. dr. R.Stukas. Žmogaus organizme yra 3 rūšių kraujo riebalų: „blogasis“ arba mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis, „gerasis“ DTL cholesterolis ir trečioji lipidų rūšys – trigliceridai, kurie irgi yra „blogieji“.
Padidėjęs MTL cholesterolis – ne vien Lietuvos gyventojų bėda. Apie 40 proc. suaugusių žmonių, gyvenančių išsivysčiusiose pasaulio šalyse, cholesterolis yra padidėjęs. Tačiau mūsų šaliai tai itin aktualu, nes nuolat liūdnai pirmaujame pagal MTL cholesterolio rodmenis Europoje. Daug metų Lietuvoje veikia „Aukštos kardiovaskulinės rizikos“ prevencijos programa, skirta 40-55 metų vyrams ir 50-65 m. moterims. Šios programos duomenimis, apie 90 proc. vidutinio amžiaus Lietuvos žmonių cholesterolis yra padidėjęs.
Metabolinis sindromas – nutikimo pasekmė
Metabolinis sindromas yra medžiagų apykaitos sutrikimas, kuris nustatomas, kai yra pilvinis nutukimas ir bent du iš šių rizikos veiksnių: padidėjęs trigliceridų kiekis, sumažėjęs „gerasis“ arba didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio kiekis, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas ir cukraus kiekis kraujyje nevalgius. Metabolinį sindromą lemia daug priežasčių, tačiau, svarbu žinoti, kad net 20-40 proc. gyventojų turi įgimtą polinkį sirgti metaboliniu sindromu.
Metabolinį sindromą vystytis skatina nutukimas, netinkama mityba, nejudrus gyvenimo būdas, žalingi įpročiai, stresas, hormonų disbalansas.
Kas didina cholesterolį?
Plačiai kalbama, kad netinkama mityba – gausus riebaus, perdirbto, kepto, turinčio daug sočiųjų riebalų rūgščių ar transriebalų, greitųjų angliavandenių ir mažai vaisių, daržovių, skaidulų turinčio maisto vartojimas skatina „blogojo“ MTL cholesterolio ir trigliceridų didėjimą. Kartu šie mitybos įpročiai skatina nutukimą ir metabolinį sindromą. „Tačiau cholesterolį didina ne vien riebalai. Paprastieji angliavandeniai (pvz., cukrus) greitai skyla, o jų perteklius paverčiamas riebalais. Įrodyta, kad cukrus didina „blogojo“ MTL cholesterolio ir mažina „gerojo“ DTL cholesterolio kiekį kraujyje. Todėl paprastųjų angliavandenių kiekį maiste turėtume riboti“, – pabrėžia prof. R.Stukas. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į maisto paruošimo būdus. Nustatyta, kad itin žalingas yra oksidacinis cholesterolis, t.y., tas, kuris susidaro ilgai kepant įvairius produktus, ypač tuos, kurių sudėtyje yra kiaušinio, sviesto, taip pat ruošiant maistą itin aukštoje temperatūroje.
Padidėjęs cholesterolis gali būti nustatomas ir liekniems
Kadangi cholesterolio padidėjimą gali lemti įgimtas polinkis, net ir liekno žmogaus kraujyje gali būti nustatytas sutrikęs lipidų balansas. Padidėjusios cholesterolio koncentracijos žmonės nejaučia, tačiau šio sutrikimo sukelti žalingi procesai vystosi: žalojamos kraujagyslės – vystosi aterosklerozė, didėja kraujo spaudimas – vystosi hipertenzija, sutrinka gliukozės balansas – vystosi cukrinis diabetas. Todėl gyventojai raginami tirti cholesterolį, kasmet atlikti lipidogramą ir žinoti savo lipidų kiekį kraujyje. Tai padės išvengti sunkių ligų ateityje, nes bus galima laiku imtis lipidų mažinimo priemonių.
Mitybos ypatumai, kai cholesterolis padidėjęs
„Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas, riebalų tiekiama energija turi sudaryti 25-35 proc., baltymų – 10-20 proc., angliavandenių – 45-60 proc. viso dienos raciono energinės vertės. Reikia atminti, kad medžiagų apykaita metams bėgant lėtėja, todėl kuo vyresnis žmogus, tuo mažiau turėtų valgyti“, – primena profesorius.
Pagrindinės energiją tiekiančios maisto sudedamosios dalys – baltymai (visaverčiai, nevisaverčiai), riebalai (sotieji, mononesotieji, polinesotieji), angliavandeniai (paprastieji ir maisto skaidulos). Paprastieji angliavandeniai yra cukrus, medus. Sudėtiniai – skaidulinės medžiagos, kurių daug kruopose, rupioje juodoje duonoje, vaisiuose, daržovėse, pupelėse, žirniuose.
„Žmonių, kurių cholesterolio koncentracija yra padidėjusi ar norintiems išvengti ligų, reikia žinoti, kad jų draugai yra maisto skaidulos, visaverčiai baltymai, polinesotieji riebalai, o priešai – cukrus, druska, sotieji ir transriebalai. Taigi ne tik riebus, bet ir daug paprastųjų angliavandenių turintys maistas, t.y. miltiniai patiekalai, kepiniai, saldumynai didina blogojo cholesterolio kiekį. Taip pat labai svarbu valgyti pakankamai daržovių ir vaisių: per dieną jų rekomenduojama suvalgyti ne mažiau 400 g“, – pažymi prof. R.Stukas.
2020 m. LR sveikatos apsaugos ministerija yra išleidusi Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijas.
Kaip dar galima padėti sau, turint padidėjusį cholesterolį?
Šiandien daug kalbama apie maisto papildų sudėtyje esančius polifenolius ir jų naudą. Geltonuoju Indijos auksu vadinamas ryškiai geltonos spalvos prieskonis kurkuma yra išgaunamas iš Azijos šalyse auginamų dažinių ciberžolių šakniastiebių. Juose yra ne mažiau kaip 235 ingredientai, tačiau svarbiausias polifenolinis junginys, suteikiantis jai geltoną spalvą ir daugelį kitų savybių, yra kurkuminas. Žinoma, kad kurkuminas padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, padeda palaikyti imuninės, nervų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų ir kepenų veiklą, padeda palaikyti normalų kepenų lipidų ir cholesterolio kiekį kraujyje, palaikyti normalų apetitą ir virškinimą.
Kitas populiarus polifenolis yra resveratrolis (iš japoninio pelėvirkščio), minimas širdies ir kraujagyslių sistemą tyrinėjančių mokslininkų darbuose.
Tačiau polifenoliai naudingi tik tada, kai jie gerai pasisavinami mūsų organizme.
Pasak farmakologo, vaistinių augalų tyrėjas L.Akramo, polifenolis kurkuminas yra blogai tirpstantis riebaluose ir vandenyje, tad yra blogai pasisavinamas organizmo. Norint pagerinti jo bioprieinamumą (pasisavinimą), jo reikia vartoti junginyje su kitu polifenoliu resveratroliu.
Todėl Lietuvos mokslininkai ėmėsi ieškoti sprendimų, padedančių pagerinti šių polifenolių biologinį pasisavinimą. Taip buvo sukurti skysti polifenoliai, pagaminti pasitelkiant efektyvaus pasisavinimo technologiją Miosol®.
Farmakologas, vaistinių augalų tyrėjas L.Akramas: Lietuvos mokslininkai kelia polifenolių pasisavinimo problemą:
Skystą polifenolių formą, pagamintą pagal efektyvaus pasisavinimo technologiją Miosol® rasite Lietuvos vaistinėse Smart Hit Polifen pavadinimu.
Vartojimas: Prieš vartojimą buteliuką suplakti. Vartoti po 5 ml valgio metu ištirpinus 1/3 stiklinės vandens. Atidarius laikyti šaldytuve, suvartoti per 2 mėn.
Maisto papildas. Svarbu subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas.
