– Gydytojau, kokie nusiskundimai žmones dažniausiai atgina į jūsų kabinetą?
– Priežastys labai įvairios. Tai ir traumos, ir lėtiniai skausmai. Būna, pasidaro kokį tyrimą, pasikalba su vienu gydytoju, nori gauti ir kito specialisto nuomonę. Taip pat kartais kreipiasi operacijai besiruošiantys žmonės. Pacientai labai įvairūs.
– Gyventojai labai dažnai skundžiasi sąnarių skausmais. Kas juos lemia?
– Pavyzdžiui, būna šviežia trauma – sąnarys išlieka ištinęs ir mėnesį. Tai yra natūralu, kad jau reikia kreiptis pas specialistą.
Taip pat būna, žmogus prasibėga 3-5 kilometrus ir išlieka sąnarių skausmai. Taip pat lankosi ir vyresnio amžiaus pacientai, kuriems gal jau 5 metus skauda ir jie klausia: „kas man čia yra?“
– Sąnarių skausmas ir antsvoris. Kaip dažnai tai susiję?
– Būna, kad didelis svoris prisideda prie sąnarių susidėvėjimo. Bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai matai, kad žmogus turi antsvorį, bet jo sąnario kremzlė yra puiki. Taigi, didelę įtaką turi genetika.
Tačiau, kai žmogus turi sąnarinį pažeidimą, tuomet antsvoris ženkliai padidina jaučiamą sąnarinį skausmą. Tada pacientui siūlome numesti bent 5 kilogramus. Tai gali būti nelengva, bet paaiškiname žmogui, kad jei jis kontroliuos savo svorį, jam skausmas dvigubai sumažės.
– Kiek įtakos sąnarių skausmui gali turėti smulkios traumos, pavyzdžiui, minimalus sutrenkimas?
– Vienu atveju tai gali praeiti per 2-3 dienas. Tačiau, kai skausmas trunka ilgiau, 2-3 savaites išlieka sąnario tinimas, tai būtina kreiptis į specialistą, išsiaiškinti pažeidimo pobūdį.
Šiuo metu aktualios išlieka slidinėjimo metu patirtos traumos. Vieniems pacientams siūloma operuotis skubiau, o kitiems patariame sutvirtinti raumenyną, atsistatyti ir operaciją atidėti rudeniui, kai jis jau bus sustiprėjęs. Tokiais atvejais pasitariame su pačiu pacientu ir priimame bendrą sprendimą, kuris atitiktų jo lūkesčius.
Visada stengiuosi nustatyti, ar operacija ženkliai pagerins paciento gyvenimo kokybę. Kai galiu, stengiuosi pasiūlyti konservatyvų gydymą, kuris ilgesnėje perspektyvoje bus panašiai efektyvus.
– Pakalbėkime ir apie artrozę. Kodėl dyla sąnariai?
– Priežasčių yra labai daug. Kartais tai įgimti pažeidimai, o kitais atvejais tai lemia ankstesnės traumos. Įtakos turėti gali ir padidėjęs fizinis krūvis.
Artrozė skirstoma į kelis laipsnius. Kai pas gydytoją ateina žmogus su pirmo, antro laipsnio liga, tai dar galima suvaldyti konservatyviais gydymo būdais. Bet kai šlaunikaulis jau tiesiogiai remiasi į blauzdikaulį, tuomet konservatyvus gydymas – bejėgis. Tada siūloma operacinė išeitis.
– Turbūt dažnai jūsų pacientais tampa sėdimą darbą dirbantys žmonės. Kaip jiems išvengti sąnarių sutrikimų?
– Iš tikrųjų išskirčiau dvi pacientų grupes: sėdimą, nejudrų darbą dirbančius žmones ir tuos, kurių profesinė veikla – hiperjudri. Žmonės „per vidurį“ dažniausiai išsaugo sveikus sąnarius.
Sėdimą darbą dirbantiems žmonėms siūlau daryti pertraukas, išeiti 10-15 minučių pasivaikščioti.
– Pertrauka privalėtų būti darbo metu, ar pakanka vakare išeiti pasivaikščioti?
Svarbu, kad žmogus ištaikytų laisvą minutę, pavyzdžiui, grįždamas namo išliptų viena stotele anksčiau ir papildomai pasivaikščiotų. Kada jam tik patogu, gali ir vakare. Reikalinga kasdienė fizinio aktyvumo dozė.
Raumenims, sausgyslėms, sąnariams reikia judesio. Tai galioja ne tik sąnariams. Judėjimas naudingas ir kitoms organizmo sistemoms.
Pilnas pokalbis vaizdo iraše:
