Koks vitamino D kiekis reikalingas organizmui?
Remiantis Lietuvos šeimos gydytojų gairėmis, rekomenduojama vitamino D koncentracija organizme yra 100–150 nmol/l. Profilaktinė dozė suaugusiam žmogui yra 1 000–2 000 TV / dienai, o turintiems antsvorio ir vyresniems nei 75 metų asmenims ji dvigubai didesnė – apie 2 000–4 000 TV / dienai.
Tačiau tiems, kurių vitamino D trūkumui gydyti gydytojai skiria dar didesnę vitamino D dozę – ji siekia net 6 000 TV / dienai. Norint atstatyti šio vitamino atsargas, tokią dozę tektų vartoti net iki 12 savaičių.
„Didžiausias vitamino D trūkumas nustatomas žiemą ir pavasarį, kai vitaminas mažai gaminamas natūraliai per odą ir išnaudojamos atsargos, sukauptos per vasarą. Dažniausiai gydymas padidintomis dozėmis trunka apie 2–3 mėn., vėliau tęsiama profilaktinė vitamino D dozė.
Turintiesiems odos problemų, kūdikiams ir vyresniems žmonėms rekomenduojama profilaktinę vitamino D dozę vartoti ir vasarą. Didžiausias vitamino D kiekis natūraliai turėtų būti sukauptas rugsėjo pabaigoje. Deja, stebime nepakankamą koncentraciją ir šiuo laiku.
Vadinasi, mūsų įpročiai, susiję su per mažai laiko, praleidžiamo gryname ore, ir kai kurios ligos kliudo pasigaminti reikalingą kiekį vitamino D atsargų net ir vasarą“, – sako šeimos gydytoja Rasita Kybartienė.
Efektyviai atstatyti ir palaikyti reikiamą vitamino D kiekį gali padėti inovatyvi vitamino D forma, kurios paslaptis – mikrokapsuliavimo technologija. Patentuota technologija leidžia įterpti vitamino molekules į mažas pūsleles. Šių pūslelių apvalkalas pasižymi giminingumu žarnyno ląstelėms, tokiu būdu organizmas lengviau atpažįsta šią trūkstamą maisto medžiagą ir gali greičiau atstatyti jos trūkumą.
Neseniai nustatytos teigiamos vitamino D savybės:
– Sumažina astmos priepuolius
Staigus dusulys, kosulys, veržimo jausmas krūtinėje – tai astmos simptomai, užklumpantys net 6 proc. Europos gyventojų. Ypač daug nerimo dėl neprognozuojamų priepuolių sergantieji patiria per alerginių ligų sezoną, prasidedantį kovo pradžioje ir trunkantį iki pat vasaros pabaigos – tuomet priepuolis gali ištikti bet kurią akimirką.
Tačiau yra vilties, kad tūkstančiams šios sunkiai nuspėjamos būklės valdymas bus lengvesnis. Nustatyta, kad pakankamas vitamino D kiekis kraujyje sumažina astmos priepuolių pasikartojimą. Tokie duomenys paskelbti 2021 m., tarptautiniame klinikiniame žurnale Nutrition Research. Užtikrinus reikalingo vitamino D kiekį organizme dusulio priepuoliai kartojasi rečiau ir vaikams, ir suaugusiesiems. Taip pat gali būti pristabdytas sunkios astmos progresavimas ir liga net gali kuriam laikui atsitraukti.
R. Kybartienė primena, kad pagrindinis bronchinės astmos gydymas yra medikamentinis, pvz., inhaliuojamų kortikosteroidų naudojimas, padedantis kontroliuoti bronchinės astmos eigą ir jos pasireiškimą. Reikėtų nepamišti ir veiksnių, susijusių su astmos atsiradimu ir paūmėjimu, įskaitant alergenus, oro teršalus, virusines infekcijas, maistą, nutukimą ar emocinį stresą. Šių veiksnių suvaldymas gali pagerinti astmos kontrolę ir gyvenimo kokybę.
Kadangi vitamino D trūkumas gali būti susijęs su didesniu jautrumu virusinėms infekcijoms, tai ypač svarbu norint išvengti astmos paūmėjimų, kuriuos gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų ligos. Vitamino D trūkumas susijęs su astmos sunkumu ir pablogėjusia kvėpavimo funkcija.
Vis daugėja mokslinių straipsnių, patvirtinančių vitamino D papildų naudingumą valdant bronchinę astmą. Vartojant vitamino D profilaktinę dozę, apskaičiuojamą pagal amžiaus grupę, galima sumažinti tiek bronchinės astmos, tiek ją veikiančių veiksnių pasireiškimą.
– Sumažina migrenos pasikartojimų dažnį
Migrena tai antra dažniausia neurologinė liga pasaulyje, o 2017 m. Lietuvoje atlikta apklausa atskleidė, kad nepakeliamus galvos skausmus, sukeliančius pykinimą ir vėmimą, kenčia 1 iš 5 gyventojų. Norėdami išvengti kartais net iki 3 dienų trunkančio galvos skausmo, sergantieji yra priversti vartoti vaistus nuo skausmo, tačiau ilgai skausmą malšinančių vaistų vartoti negalima dėl šalutinių poveikių – ilgainiui pažeidžiamas skrandis, inkstai ir kepenys.
Naujausių mokslinių tyrimų duomenys gali nuraminti. Rasta, kad migrena sergantys ir papildomai vitamino D vartojantys pacientai gali žymiai sumažinti migrenos pasikartojimų skaičių per mėnesį. Tokios išvados paskelbtos 2021 m., tarptautiniame klinikiniame žurnale American Journal of Emergency Medicine.
„Daugėja mokslinių tyrimų, kuriuose minimi papildai, tokie kaip riboflavinas, vitaminas D ir omega-3, laikomi imunomoduliuojančiais junginiais, kurie gali būti skiriami migrenos profilaktikai. 2019 m. Neurological Science straipsnyje teigiama, kad vitamino D trūkumas neigiamai koreliuoja su galvos skausmų dažniu. Vitamino papildymas 1 000–4 000 TV per dieną ir vartojimas bent 3 mėnesius gali sumažinti priepuolių dažnį. Stebima, kad vitaminui D padidėjus per 5 ng/ml, migrenos pasireiškimų kiekis sumažėja 22 proc., tad gydant migreną standartiniais medikamentais vertėtų atkreipti dėmesį ir į vitamino D kiekį organizme“, – sako šeimos gydytoja.
– Lengvina policistinių kiaušidžių sindromo simptomus
Skaičiuojama, kad Lietuvoje policistinių kiaušidžių sindromu (PKS) serga kone daugiausia moterų visoje Europoje – palyginti su Švedija, Lietuvoje šią būklę kenčia net 12 kartų daugiau moterų. Tokią statistiką 2021 metais paskelbė Lenkijos mokslininkai žurnale Archives in Medical Science.
Viena pagrindinių PKS priežasčių – hormonų pusiausvyros disbalansas organizme, nulemiantis mėnesinių ciklo sutrikimus. Mokslininkai, išanalizavę daugiau nei 1 000 moterų duomenis, padarė išvadas, kad pakankamas vitamino D kiekis kraujyje atkuria hormonų balansą ir taip padeda sureguliuoti ciklą. Apie tai paskelbta 2021 m. tarptautiniame žurnale Annals of Palliative Medicine.
Sergančioms PKS tinkamiausia vitamino D forma – mikrokapsuliuotas vitaminas D. Bulgarų mokslininkų atliktos analizės išvados nurodo, kad tokio tipo papildus vartojusios pacientės greičiau atstatė vitamino D koncentraciją ir hormonų balansą, palyginti su įprastus vitamino D papildus vartojusiomis moterimis. Tokie duomenys publikuoti 2021 m. tarptautiniame žurnale European Journal of Hospital Pharmacy.
„Dešimtmečius policistinių kiaušidžių gydymas grindžiamas dieta (svorio mažinimu, kepenų funkcijos gerinimu, gliukozės, cholesterolio kiekio kraujyje mažinimu bei žarnyno mikrobiotos palaikymu), gyvenimo būdo keitimu ir hormonus normalizuojančiais vaistais. Iki šiol fiziniai pratimai yra paprasčiausias būdas sušvelninti policistinių kiaušidžių sindromą. Dietos pagrindiniai tikslai – angliavandenių ribojimas, (pre-) probiotikų vartojimas ir mineralų (chromo, cinko, kalcio) papildai. Vitaminas D taip pat gali būti skiriamas sergant šia liga, jis atskirai ar kartu su kitais antioksidantais mažina lėtinį uždegimą, oksidacinį stresą t. y. vienus iš pagrindinių PKS sukeliančius veiksnius“, – sako R. Kybartienė.
– Sumažina nėščiųjų diabeto riziką
Per nėštumą vizitus pas gydytoją lydi ne tik nekantrus džiugesys, bet ir nerimas išgirsti netikėtą diagnozę, pvz., nėščiųjų diabetas. Ši liga nustatoma apie 9 proc. besilaukiančių moterų, tai paskelbta 2021 m. analizėje, publikuotoje Frontiers in Endocrinology klinikiniame žurnale.
Nėščiųjų diabetu sergančiosios organizmas negali pagaminti pakankamai insulino, todėl padidėja cukraus kiekis kraujyje. Perėjęs placentą didelis kiekis cukraus patenka ir į kūdikio organizmą – tuomet gresia vaisiaus nutukimas ar komplikuotas gimdymas.
Tačiau šių rizikų galima išvengti – ištyrus beveik 10 tūkst. moterų, rasta, kad nėščiosios papildomai vartojančios vitamino D, sumažina riziką susirgti nėščiųjų diabetu, nes pastebima geresnė gliukozės kontrolė. Džiuginantys rezultatai publikuoti 2021 m. tarptautiniame klinikiniame žurnale Archives of Gynecology and Obstetrics.
R. Kybartienė primena, kad nėščiųjų diabetas yra viena pagrindinių nėščiųjų ligų. Tai laikinas gliukozės netoleravimas. Gestacinis diabetas dažniau nustatomas moterims, kurios iki nėštumo jau turėjo gliukozės apykaitos sutrikimų, esant šeiminei anamnezei, nutukimui, taip pat vyresniame motinos amžiuje. Gestacinio diabeto diagnozė sukelia daug chaoso – reikia nuolat matuotis gliukozės kiekį kraujyje, dažniau lankytis pas įvarius gydytojus.
Mitybos pokyčiai ir fizinis aktyvumas yra pagrindiniai veiksniai, galintys sumažinti gestacinio diabeto išsivystymo riziką net 58 proc. Šalia standartinio gydymo svarbu paminėti ir vitaminą D. Jis gali mažinti gestacinio diabeto pasireiškimą. Nustatyta, kad skiriant vitamino D papildus rečiau išsivysto preeklamsija, mažesnė cezario pjūvio, kraujavimo po gimdymo rizika. Papildomos naudos – sumažėjusi naujagimių hiperbilirubinemija, mažesnė tikimybė, kad gims didesnio svorio naujagimis ir mažesnė priešlaikinio gimdymo rizika“, – vardija šeimos gydytoja.
