Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja neurologė E.Pajėdienė pastebėjo, kad nerimas dėl Ukrainoje prasidėjusio karo ne vienam žmogui trukdo išsimiegoti.
Pastaruoju metu vis dažniau skundžiamasi, kad sunku užmigti, tenka dažnai pabusti, kamuoja košmariški sapnai. Prastai išsimiegojęs žmogus neretai mano, kad atsigriebs savaitgalį. Tačiau tokia viltis apgaulinga, nes miego sutrikimai gali išprovokuoti lėtines ligas.
– Kuo pavojingi miego sutrikimai? – paklausėme miego specialistės E.Pajėdienės.
– Svarbu žinoti, kokios priežastys sukelia prastą miegą. Nemiga ir ilgalaikis miego trūkumas alina visą organizmą – žmogus pasidaro emociškai dirglesnis, jam būna sunkiau susikaupti, daugiau laiko reikia įprastoms užduotims atlikti. Dėl to, kad sunku užmigti, gali varginti lėtinis nuovargis, didėja traumų ir avarijų vairuojant tikimybė.
Jei miego sutrikimus lemia apnėja, kai miegodamas žmogus nesugeba normaliai kvėpuoti, gali atsirasti deguonies trūkumas. Tai išbalansuoja medžiagų apykaitą.
Toks žmogus miegodamas neretai knarkia ar net švokščia, dėl kvėpavimo pauzių jis dažnai prabunda, o tai papildomas stresas organizmui.
Dėl apnėjos gali padidėti kraujospūdis, šlubuoti širdies ritmas, atsirasti cholesterolio, gliukozės apykaitos sutrikimų.
Jei vieną naktį prastai išsimiegame, jaučiamės kaip apduję. Kai tai tęsiasi daug mėnesių, išsiderina visas organizmas.
– Dažnai žmonės gelbėjasi nuo nemigos ieškodami vaistų, bet prie jų organizmas gali priprasti. Kas dar gali padėti prastai miegant?
– Yra įvairių augalinių preparatų, taip pat maisto papildų, kurių sudėtyje yra melatonino. Tai hormonas, kuris natūraliai gaminasi žmogaus organizme. Jeigu reikia rimtesnių medikamentų, tai gali būti tik receptiniai vaistai, kuriuos išrašo gydytojas.
Jei nepavyksta nuginti įkyrių minčių, galima išbandyti įvairias atsipalaidavimo programas, kurios prieinamos internete. Tai gali būti meditacija, įvairūs atpalaidavimo pratimai, joga.
Jeigu prasto miego priežastis yra stresas, susijęs su darbu ar sudėtinga gyvenimo situacija, konfliktiškais santykiais šeimoje, gelbėja psichoterapija.
Fizinis krūvis taip pat padeda, ypač tada, kai žmonės skundžiasi, kad atsigulus būna sunku užmigti.
– Kas yra miego norma? Kiek valandų per parą žmogus turi miegoti, kad gerai jaustųsi?
– Miego poreikis labai individualus. Vidutinio amžiaus žmonėms patariama miegoti apie 7,5–8,5 valandos, bet vieniems nuo jaunystės reikia daugiau miego, kitiems – mažiau.
Yra daug įvairių ilgalaikio stebėjimo studijų, skirtų miego temai. Nustatyta, kad ne tik miego trūkumas, bet ir ilgas miegojimas susiję su didesne tikimybe susirgti lėtinėmis ligomis. Pavyzdžiui, jei žmogus kasdien miega mažiau nei 6 arba ilgiau nei 9 valandas, tai nėra sveika, nes gali pasireikšti lėtinės ligos.
– Kaip nustatoma miego sutrikimo priežastis?
– Jei pacientas skundžiasi prastu miegu, stengiamasi išsiaiškinti, ar turi gretutinių ligų, kokius vartoja vaistus, kokios laikosi miego higienos, ar turi pamaininį darbą.
Apžiūrimi kvėpavimo takai, atliekamas neurologinis ištyrimas, taip pat gali būti skiriami įvairūs tyrimai.
Jei nustatoma nemiga, paciento neguldome į miego laboratoriją, nes svetimoje aplinkoje jis taip pat prastai miegos. Siūlome namuose pildyti miego dienyną – fiksuoti, kada eina gultis, kada rytą pabunda, kiek kartų naktį keliasi.
Jei rytą žmogus jaučiasi pavargęs, dažnai apsnūsta dieną, tuomet siūloma atlikti polisomnografiją. Tai daugelio gyvybinių funkcijų registravimas miego metu. Tokiu atveju pacientas praleidžia visą naktį laboratorijoje, kur fiksuojamos įvairios organizmo reakcijos. Tai – miego tyrimas, apimantis galvos smegenų aktyvumą, kvėpavimą, širdies darbą, akių ir kojų judesius bei daugelį kitų parametrų.
Tyrimas padeda nustatyti, ar būna kvėpavimo pauzių, ar pasitaiko priepuolių, kuriuos būtina įvertinti ir atskirti nuo epilepsijos, lunatikavimo ir kitų atvejų.
Taip pat gali būti skiriami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, padedantys įvertinti, ar kraujyje nėra geležies stokos, ar nėra sutrikusi skydliaukės veikla.
– Kas yra neramių kojų sindromas? Kodėl tai gali būti prasto miego priežastis?
– Neramių kojų sindromas yra neurologinės kilmės. Jam būdinga tai, kad ramiai gulint ar ramiai sėdint kyla pojūtis lyg per pėdas ar blauzdas ropotų skruzdėlės, lyg kažkas veržtų, todėl norisi pajudinti kojas. Kartais šie simptomai pereina į rankas. Pajudinus galūnes savijauta trumpam pagerėja.
Dėl neramių kojų sindromo žmogus negali užmigti, nes jam norisi keisti kūno padėtį ir judinti galūnes. Taip pat miegant gali periodiškai trūkčioti kojos, o tai lemia dažną prabudimą.
Dėl šios priežasties miegas nebus kokybiškas.
Neramių kojų sindromas būdingas ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, o jo priežastys gali būti įvairios – galūnių kraujotakos sutrikimai, geležies trūkumas organizme, paveldimumas.
– Ar miego sutrikimai išgydomi? Ar jie gali kartotis?
– Nėra vieno recepto, kuris tiktų visiems. Jei yra nemiga, pradedame nuo miego higienos analizės, naujų įpročių ugdymo.
Svarbu išmokti valdyti stresą, todėl siūloma kognityvinė elgesio terapija, orientuota į nemigą. Lietuvoje jau turime psichologų-psichoterapeutų, taikančių šį gydymo būdą.
Jei nustatytas antsvoris ir apnėja, kurią lemia kvėpavimo sutrikimai miegant, siūloma reguliuoti kūno masę, skiriama gydytojo dietologo konsultacija. Jei nustatyta viršutinių kvėpavimo takų anatominių bėdų, į pagalbą pasitelkiame ausų, nosies, gerklės ligų gydytojus, kurie gali taikyti apnėjos chirurginį gydymo būdą. Taip pat gali padėti žandikaulio chirurgai.
Galima pasiūlyti ventiliacinę terapiją, kai miegant naudojamas specialus kvėpavimo aparatas.
Gali būti nustatyta neurologinė miego liga narkolepsija, apie kurią visuomenė dar mažai žino, todėl ji retai diagnozuojama. Šia liga serga tiek vaikai, tiek suaugusieji.
Narkolepsijai būdingos staigios miego atakos, raumenų silpnumas. Kadangi galvos smegenyse nesigamina tam tikras hormonas, kuris palaiko būdravimą, žmogus gali užmigti net valgydamas.
Narkolepsijai gydyti būtina neurologo priežiūra. Lietuvoje jau prieinami vaistai, kurie slopina staigaus raumenų silpnumo epizodus ir mažina mieguistumą.
Miego ir būdravimo sutrikimus gali sukelti darbas pamainomis, kai tenka dirbti naktį.
Paaugliai taip pat turi vėlyvą būdravimo ritmą, todėl gali iki išnaktų sėdėti prie kompiuterio, bet daug kas priklauso nuo to, kaip yra laikomasi miego higienos.
Svarbu laiku eiti miegoti ir laiku keltis. Su gera miego kokybe susiję hormonai melatoninas ir kortizolis. Melatoninas skatina miegą – intensyviau išsiskirti organizme jis pradeda apie 23 valandą. Į šiuos organizmo signalus būtina įsiklausyti.
Melatoninas pasiekia piką maždaug 3 valandą nakties, o pradeda mažėti paryčiais, apie 5–6 valandą. Tuo metu pradeda kilti kortizolis, kuris yra streso hormonas, tai reiškia, kad jeigu dienos metu žmogus patiria daug streso, jis turės daugiau kortizolio ir mažiau melatonino, todėl sunkiau užmigs.
