– Kokios yra alkoholio, tabako ir psichotropinių medžiagų vartojimo tendencijos Lietuvoje jaunimo tarpe per pastaruosius metus?
– 2021 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vykdytos gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad nepaisant didelio alkoholio vartojimo masto šalyje, dauguma lietuvių, ypač jaunimas, į alkoholio vartojimą žiūri neigiamai. Per penkerius metus tokį požiūrį turinčių asmenų padaugėjo 8 proc.
Netgi ilgametės tendencijos rodo, kad daugėja jaunuolių, kurių gyvenimuose alkoholis neužima svarbios vietos. Apskritai alkoholio nevartojančių asmenų kiekis per 10 metų padidėjo beveik per 15 procentinių punktų, rodo Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų tyrimo Europos mokyklose ESPAD duomenys.
Taip pat bent kartą gyvenime rūkiusių cigaretes mokinių nuo 2015 m. iki 2019 m. sumažėjo 11 proc. Taip pat sumažėjo ir visus narkotikus bandžiusių 13 m. ir jaunesnio amžiaus mokinių dalis.
– Kaip Lietuva atrodo tarp kitų Europos Sąjungos valstybių šiame kontekste?
– 2021 m. Departamento užsakymu atlikus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimą paaiškėjo, kad kokius nors narkotikus per paskutinių 12 mėnesių vartojo 9,4 proc. 15–34 m. Lietuvos gyventojų. Tai yra 7,5 procentinių punktų geresnė padėtis nei Europos Sąjungoje.
Vienam 15 m. ir vyresniam gyventojui tenkantis gryno alkoholio kiekis Lietuvoje vis dar viršija Europos šalių vidurkį 35 proc., bet nepaisant to, Lietuva patenka į labiausiai alkoholio suvartojimą sumažinusių šalių penketuką. Per ketverius metus alkoholinių gėrimų Lietuva suvartojimą sumažino net 17 proc.
Manytina, kad alkoholio vartojimo sumažėjimą lėmė nuosekli ir subalansuota politika šioje srityje, gyventojų sąmoningumo didėjimas, jaunimo švietimas ir vykdoma prevencinė veikla.
– Kaip karantino metu pasikeitė jaunimo alkoholio, tabako ir psichotropinių medžiagų vartojimo įpročiai?
– Pastebima, kad studentų, kurie nereguliariai vartojo atitinkamas psichoaktyviąsias medžiagas (alkoholį, cigaretes ar kitus gaminius su nikotinu, narkotikus, naujas psichoaktyviąsias medžiagas arba inhaliantus), 2020 m. pavasarį įvesto karantino metu buvo linkę sumažinti šių medžiagų vartojimą ar jų atsisakyti. Vis dėlto tie, kurie šias medžiagas vartojo reguliariai, vartojimą karantino metu dar labiau padidino.
– Kokios yra didžiausios problemos, lemiančios blogėjančias šių medžiagų vartojimo tendencijas?
– Viena aktualiausių problemų Lietuvoje išlieka didelis alkoholio bei tabako ir su tabako gaminiais susijusių gaminių tiek fizinis, tiek ekonominis prieinamumas. Nors teisės aktuose numatytas draudimas asmenims iki 18 metų parduoti tabako gaminius ir su tabako gaminiais susijusius gaminius, o iki 20 metų – alkoholinius gėrimus, šio ribojimo kontrolė nėra pakankama ir šie gaminiai išlieka lengvai prieinami vaikams ir jaunimui.
2019 m. duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos 15–16 metų mokinių nurodė, kad jiems būtų lengva įsigyti cigarečių, o 61 proc. – įsigyti alkoholio.
Taip pat Lietuvoje populiarėja elektroninės cigaretės. Pagal šį rodiklį Lietuva atrodo prasčiausiai lyginant su kitomis šalimis. ESPAD tyrimo duomenys rodo, kad nuo 2015 m. iki 2019 m. bent kartą gyvenime elektronines cigaretes vartojusių mokinių skaičius Lietuvoje pakilo nuo 46 proc. iki 65 proc., o 2019 m. visų šalių vidurkis buvo gerokai mažesnis – 40 proc.
Vis dėlto, vertinant alkoholio vartojimo sumažėjimą laikomasi nuostatos, kad šią tendenciją lėmė nuosekli ir subalansuota politika šioje srityje, gyventojų sąmoningumo didėjimas, jaunimo švietimas ir prevencinė veikla.
– Su kokiais žalingais įpročiais kaip alkoholio, narkotikų vartojimas ir rūkymas Lietuvos jaunimas realiame gyvenime susiduria dažniausiai?
– ESPAD tyrimo duomenimis, bent kartą per pastarąsias 30 dienų iki apklausos alkoholį prisipažino vartoję kiek daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos 15–16 amžiaus mokinių, o tai yra beveik dvigubai mažiau nei kitose tyrime dalyvavusiose šalyse. Kitų ESPAD šalių vidurkis yra 47 proc.
Departamento 2020 m. vykdyto aukštųjų mokyklų studentų tyrimo duomenimis, daugiau nei 37 proc. studentų kasdien rūko ar vartoja kitus nikotino turinčius gaminius. 2020 m. 71,4 proc. studentų buvo vartoję alkoholį bent kartą per paskutinį mėnesį, o kasdien – 2,6 proc. Tais pačiais metais beveik 12 proc. studentų buvo bent kartą per paskutinį mėnesį vartoję kuriuos nors narkotikus, o kasdien – 2,2 proc.
Tarp visų žalingų įpročių Lietuvoje jaunimas dažniausiai susiduria su rūkymu ir alkoholio vartojimu.
– Koks yra pagrindinis žalingų įpročių tarp jaunimo plitimo veiksnys?
– Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimai rodo, kad jauni asmenys, o ypač vaikai, yra linkę eksperimentuoti psichoaktyviosiomis medžiagomis.
Jaunų asmenų, o ypač vaikų, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tikimybę didina įvairūs rizikos veiksniai. Tai ir socialinės normos, ir psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas, problemos šeimoje ar mokykloje, bendraamžių spaudimas ar noras pritapti prie jų, ypač paauglystės laikotarpiu.
– Dabartinė jaunimo karta išsiskiria itin aktyviu įsitraukimu į socialinį, visuomenės gyvenimą ir dalyvauja reiškiant nuomones. Ar tokie jaunimo kartų pokyčiai paskatino ir Departamentą ieškoti kitų, naujų būdų, kuriais pavyktų pasiekti jaunus žmones, perduoti jiems naudingą informaciją?
– Žinoma. Jaunimo įsitraukimas į įvairias gyvenimo veiklas prisidėjo prie besikeičiančio departamento požiūrio į naudingos informacijos sklaidos būdus. Pagrindiniu informacijos šaltiniu apie psichoaktyviąsias medžiagas ir jų keliamus pavojus jaunimui išlieka departamento sukurta interneto svetainė www.askritiskas.lt.
Lankstus ir nuoseklus komunikavimas su jaunimu taip pat vykdomas ir socialiniuose www.askritiskas.lt svetainės tinkluose Facebook ir Instagram. Čia taip pat pakartotinai skleidžiama svetainės žinutė, atnaujinta informacija, žaismingų ir akį traukiančių vizualų pagalba pritraukiami nauji lankytojai.
Siekiant dar labiau supažindinti visuomenę su psichoaktyviųjų medžiagų keliamu pavojumi bei praplėsti jau turimas žinias, socialiniuose tinkluose organizuojami konkursai, kurių metu lankytojai ne tik išbando savo jėgas suktuose klausimuose, bet ir laimi įvairius prizus.
– Kaip vertinate savo kelią NTAKD vadovo vietoje? Su kokiomis pamokomis, patirtimi ir palinkėjimu išeinate?
– Tai buvo kupinas išbandymų, atradimų, atnešęs ne tik naujų pažinčių, patirčių, bet ir tam tikrų nuoskaudų dviejų metų mano darbo ir profesinės karjeros kelias NTAKD. Jis nebuvo lengvas, bet man labai įdomus. Tikiu, kad mano inicijuoti pokyčiai – konsultacijos verslo asocijuotoms struktūroms, mokymai socialiniams pedagogams, bendruomenėms, nauji prevencijos modeliai, pagalba telefonu metantiems rūkyti, technologinis atsinaujinimas, dokumentų valdymo ir klientų aptarnavimo skaitmenizavimas bei NTAKD institucinis proveržis tarp priežiūrą vykdančių institucijų ne tik išliks ilgam, bet ir vystysis toliau.
Manau, kad naujam vadovui tikrai bus mažiau rūpesčių dėl apleisto NTAKD ūkio, aplinkos, kitų „įsisenėjusių problemų“. Man visada buvo svarbūs žmonės, darbuotojai, kuriems per mano darbo laikotarpį direktoriumi, ne tik pagerinta jų darbo aplinka ir sąlygos, bet maži specialistų atlyginimai padidinti iki 30 proc., padalinių vadovams, patarėjams – iki 15 proc.
Kaip žmogus, tikrai liūdžiu dėl apkalbų, šmeižto, sugadintos NTAKD ir mano reputacijos viešojoje erdvėje. Gaila, kad Lietuvoje vis dar trūksta teisingumo, dėmesio ir įsigilinimo į probleminę situaciją bei ieškojimų kartu kaip ją spręsti.
Vis dar galioja taisyklė, jei gali ką nors apkaltinti, problemos nebelieka. Pasigedau pagalbos ar konsultacijų iš Valstybinės darbo inspekcijos specialistų, kurių vis dar pagrindinis tikslas vadovą nubausti, nuvylė NTAKD Darbo taryba, kuri ne tik nepadėjo spręsti vidines problemas, bet jas didino, manyčiau net neatstovavo visų darbuotojų interesų.
Balandžio 1 d. NTAKD sukanka 11 metų, tad pokalbį noriu pabaigti pozityviai, su palinkėjimu visiems geriems žmonėms. Markas Tvenas yra pasakęs: „Kelionės yra priešnuodžiai prietarams, aklam prisirišimui ir siauram mąstymui.“ Todėl linkėdamas šiuo nelengvu laikotarpiu visiems mums stiprios sveikatos ir kantrybės, artėjant vasarai linkiu kuo daugiau kelionių bei kuo daugiau malonių potyrių ateityje.
