– Kaip suprasti, kad dėl jaučiamo nerima jau laikas kreiptis į specialistus?
– Jeigu tai ima trukdyti darbui, santykiams šeimoje, tam kaip jaučiamės visuomenėje. Reikėtų ieškoti pagalbos. Lygiai taip pat elgtis reikėtų, jei dėl nerimo kyla sveikatos problemų, pavyzdžiui, sutrinka miegas.
Be abejo, yra ir fizinių streso poveikio pasekmių. Tai skausminiai pojūčiai kūne, „besimėtantys“ – jaučiami tai vienoje, tai kitoje srityje. Jie nepaaiškinami tyrimais, testais, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija atsakymų neduoda, bet žmogui fiziniai pojūčiai tai yra.
Tokiu atveju jau žmogus kreipiasi ir į psichiatrą.
– Ne paslaptis, kad žmonės pirmiausia kreipiasi į psichologą. Kada dėl nerimo sutrikimų jau reikėtų kreiptis ne tik psichologo, bet ir psichiatro konsultacijai?
– Dažnai ir patys psichologai, kai mato, kad sutrikimas yra rimtas galbūt reikia medikamentinio gydymo, nukreipia pacientą pas psichiatrą. Aš ir pats matau tuos žmones, kurie atvyksta su psichologo rekomendacija.
Bet ir pacientai, pajutę, kad per ilgesnį laiką negauna norimo rezultato, patys atvyksta pas mus.
– Viena iš psichikos sveikatos ligų yra perdegimo sindromas. Kas tai?
– Perdegimas susijęs su intensyviu darbu. Yra daug įvairių stadijų. Pavyzdžiui, jauni specialistai savo karjeros pradžioje išgyvena „medaus mėnesio“ fazę, kai imasi labai daug darbų, neriboja savęs, lieka viršvalandžių.
Tuomet išgyvenamas tam tikras pakilumas, bet vėliau atsiranda streso būsenos. Iš pradžių tai pavieniai atvejai, kai pastebime, kad ne visomis dienomis reikalai plaukia ramiai.
Imame jausti stresą nuo darbų gausos, nukenčiame dėl kažkokių situacijų, padarome klaidelių. Vėliau atsiranda ir koncentracijos problemų, nusivylimo jausmas.
Jeigu stresas pereina į lėtinę stadiją, tai jau gali traumuoti ir mūsų neuronus, judama link perdegimo, kuris dažnai apibūdinamas emociniu išsekimu, depersonalizacija, kai tampame šaltesni ar abejingesni. Neretai ir ciniški. Gana dažnai perdegimo sindromo metu būdingas cinizmas.
Pagaliau mes nebepasitenkiname savo darbu, asmenybe, mūsų nebedžiugina profesiniai laimėjimai, atsiranda savirealizacijos stoka.
– Kaip perdegimo sindromą atskirti nuo depresijos? Kuo jie panašūs, ir kuo skiriasi?
– Taip, simptomatiką iš tikrųjų persipina. Tiek emociniai, tiek fiziniai, net kognityviniai simptomai – dėmesys, atminties sutrikimai – būdingi ir perdegimui, ir depresijai.
Bet esminis momentas, kad perdegimo sindromo metu mes išdeginame antinksčių stresinius hormonus, kurie ima sekti, iš čia ir atsiranda išsekimas. Tuo metu dėl depresijos stresinių hormonų yra per daug.
Tyrimais diagnozę patiksliname. Bet iš esmės perdegimas būna susijęs su per dideliu darbo krūviu. Teko matyti ir skaityti, kad jaunesni asmenys, iki 30-32 m., greičiau perdega, jie per „medaus mėnesį“ įdeda daugiau resursų, energijos ir tuo būdu ligos eiga būna greitesnė.
Visą pokalbį pasižiūrėti galite čia:
