„Vystantis lėtinei obstrukcinei plaučių ligai dėl padidėjusios bronchų sekreto gamybos ir jo kaupimosi bronchuose pacientą vargina lėtinis kosulys ir skrepliavimas, atsiranda švokštimas ir dusulys dėl lėtinio bronchų uždegimo susiaurėjusių smulkiųjų kvėpavimo takų.
Susidaro vadinamieji oro spąstai, kurie sutrikdo oro pasišalinimą iš plaučių. Plaučiai tampa nuolat išsipūtę, sumažėja įkvėpimo talpa, dėl to pacientas jaučia dusulį, apribojamas jo fizinis pajėgumas ir išauga neįgalumo tikimybė. Tai reiškia, kad liga gali tapti nuolatine palydove, ribojančia fizinį aktyvumą ir galimybę dirbti“, – pasakoja A. Pažus-Maškalo.
Tikimybę susirgti didina daugybė rizikos veiksnių
Gydytoja akcentuoja, kad ilgalaikis tabako vartojimas yra pagrindinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos priežastis, lemianti apie 80 proc. visų diagnozuojamų atvejų. Kitos priežastys – ilgalaikis oro užterštumas, genetinis polinkis, dažnai pasireiškiančios kvėpavimo takų infekcijos ir tokie oro sąlygų ypatumai, kaip drėgmė, šaltis, rūkas ar debesuotumas. Be to, iki 1 proc. atvejų nustatoma dėl pasireiškusios alfa-1 antitripsino stokos – vienos dažniausių europiečių genetinių ligų.
„Lėtinė obstrukcinė plaučių liga gali išsivystyti ir tiems, kurie patiria ilgalaikį kontaktą su įkvepiamomis kenksmingomis medžiagomis buityje ar darbo vietoje. Nuolatinis sąlytis su mediena, medvilne, automobilių kuro degimo produktais, grūdais, gyvulių mėšlu, silicio, anglies, geležies, kadmio ir kitokiomis dulkėmis skatina lėtinį bronchų uždegimą, dėl kurio plaučiuose vyksta negrįžtami pokyčiai“, – aiškina pulmonologė.
Kada reikia kreiptis į pulmonologą?
A. Pažus-Maškalo teigimu, jeigu gresia padidinta rizika susirgti, vargina lėtinis skrepliavimasis, švokštimas kvėpuojant, dusulys ramybės būsenoje ar fizinio krūvio metu, reikėtų kreiptis į gydytoją pulmonologą. Ieškoti pagalbos patariama ir tada, kai ilgiau nei 3 mėnesius kamuoja kosulys, lėtinės arba dažnai pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos.
„Šeimos gydytojas ar kitas gydytojas specialistas, įtariantis lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, pacientą gali nukreipti pulmonologo konsultacijai, jeigu pastebi kvėpavimo nepakankamumo klinikinius požymius, kvėpavimą pro sučiauptas lūpas, prailgėjusį iškvėpimą, auskultuojant plaučius girdi sausus karkalus, susilpnėjusį kvėpavimo garsą ar rentgenogramoje nustato rentgeninius plaučių emfizemos požymius.
Pulmonologas taip pat konsultuoja atsiradus lėtinės plautinės širdies požymiams – kaklo venų paburkimui, kojų patinimui, kepenų padidėjimui, įtariant ar nustačius alfa-1 antitripsino stoką“, – pasakoja gydytoja.
Gydymas stabdo ligos progresavimą
Vizito metu gydytojas pulmonologas išsamiai apklausia pacientą surinkdamas vertingą klinikinę informaciją, reikalingą diagnozės pagrindimui. Atliekamas objektyvios būklės įvertinimas atsižvelgiant į kvėpavimo dažnį, jo pobūdį, pirminius ir antrinius kvėpavimo nepakankamumo požymius bei auskultuojami plaučiai.
Taip pat atliekamas plaučių funkcijos tyrimas vertinant, ar yra neišnykstanti bronchų obstrukcija. Spirometrija yra svarbiausias instrumentinis lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostikos tyrimas. Be to, gali būti atliekami ir kiti tyrimai siekiant paneigti kitas obstrukcijos priežastis.
„Diagnozavus ligą pagrindiniai gydytojo uždaviniai yra jos simptomų lengvinimas, paūmėjimų rizikos mažinimas ir progresavimo stabdymas skiriant medikamentinį ir nemedikamentinius gydymo būdus.
Priklausomai nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos sunkumo ir vyraujančio fenotipo (dėl aplinkos sąlygų įgyjamų požymių) parenkamas medikamentinis gydymas, naudojant inhaliatorius. Šio gydymo būdo sėkmei didžiulę įtaką turi taisyklingas inhaliatoriaus naudojimas ir tinkama įkvėpimo technika, todėl visuomet apmokome pacientą, kaip tai atlikti“, – pasakoja gydytoja.
A. Pažus-Maškalo sako, kad vaistai pagerina paciento būklę ir palengvina ligos eigą, tačiau nesustabdo laipsniško kvėpavimo funkcijos blogėjimo, todėl svarbūs tokie individualiai skiriami nemedikamentiniai gydymo metodai, kaip pulmoninė reabilitacija, deguonies terapija, neinvazinė plaučių ventiliacija ar antrinės eritrocitozės (raudonųjų kraujo kūnelių pagausėjimo) kontrolė. Pacientas taip pat turėtų mesti rūkyti, sveikai ir pilnavertiškai maitintis, skirti laiko mankštai ir funkcinėms treniruotėms bei vakcinuotis nuo kvėpavimo takų infekcijų.
Prevencijos svarba
Gydytoja akcentuoja, kad lėtinės obstrukcinės plaučių ligos dažniausiai galima išvengti, jeigu žmogus aktyviai ar pasyviai nerūko, yra fiziškai aktyvus, mankštinasi ir tinkamai maitinasi. Be to, turint kontaktą su žalingomis medžiagomis, būtina pasirūpinti gera patalpų ventiliacija ir reguliariu jų valymu bei dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones, pavyzdžiui, respiratorius.
„Tyrimai rodo, kad rūkantiems ir rūkiusiems asmenims, bet valgantiems daug vaisių ir daržovių, rizika susirgti lėtine obstrukcine plaučių liga yra mažesnė, nei tiems, kurie jų valgo nedaug“, – priduria A.Pažus-Maškalo.
Tinkamai pasirūpinę savimi bei darbo ir namų aplinkos sąlygomis, galite gerokai sumažinti riziką susirgti lėtine obstrukcine plaučių liga, o laiku kreipęsi pagalbos – suvaldyti ligą, išvengti komplikacijų ir gyvenimo kokybės pokyčių.
