Medicinos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ Oskaro Minkovskio sveikatos centro gydytoja, gyvensenos medicinos specialistė Eglė Minevičienė pabrėš, jog apskritai žmonija kenčia tiek nuo maisto stygiaus, tiek ir nuo pertekliaus. Dėl to milijardai žmonių serga ir turi sveikatos sutrikimų.
„Šimtai milijonų pasaulio žmonių serga lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, sąlygotomis perteklinės mitybos. 2 tipo cukrinis diabetas yra viena iš ligų, susijusių su tuo pertekliumi“, – dalinsis gyd. E. Minevičienė.
Cukrinis diabetas – XXI amžiaus žmonijos rykštė. Lietuvoje 2 tipo cukrinis diabetas šiuo diagnozuotas daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Pasak specialistų, tikroji statistika dar liūdnesnė, nes yra itin daug nediagnozuotų atvejų, kai žmogus apie ligą, kuri naikina jo organizmą, net neįtaria. Todėl labai svarbu laiku imtis pokyčių.
„Kalorijų perteklius reiškia per didelį suvartojamo maisto kiekį – per daug suvalgome, per mažai kalorijų sudeginame. Per visą evoliucijos procesą mūsų organizmas yra užprogramuotas ne švaistyti maistą, o kaupti atsargas. Jos organizme yra sukaupiamos ne angliavandenių, baltymų, o būtent riebalų pavidalu“, – pasakos E. Minevičienė.
Pasak gyvensenos medicinos specialistės, riebalus mes gauname valgydami įvairius gyvūninius produktus: mėsą, riebius pieno produktus, taip pat ir rafinuotus riebalus: sviestą, taukus, aliejų. Taip pat riebalai labai lengvai organizme pasigamina iš vadinamųjų rafinuotų angliavandenių.
Rafinuoti angliavandeniai – tai stipriai perdirbti angliavandeniai, iš kurių pašalinama tai, kas organizmui yra naudinga (skaidulinės medžiagos, vitaminai, mineralai), o paliekama tai, kas skanu ir greitai suvirškinama. Tai cukrus, balti miltai, balti ryžiai bei jų gaminiai.
„Pirmiausiai riebalai kaupiasi fiziologiškai skirtoje „talpykloje“ – riebaliniame audinyje. Iš pradžių didėja riebalinės ląstelės, taip pat galime vizualiai matyti, kaip didėja mūsų apimtys, bet kol kas esame sveiki. Tačiau ateina toks momentas, kai ta „talpykla“ užsidaro. Riebalinis audinys to riebalų pertekliaus, patenkančio su maistu, nebeturi kur sutalpinti ir riebalai pradeda ieškoti kitų vietų, kur jiems pasidėti. Taip įvyksta gyvybiškai svarbių organų suriebėjimas“, – pasakos gydytoja E. Minevičienė.
Pirmiausia nukenčia žmogaus kepenys, kurios dar vadinamos svarbiausia organizmo laboratorija. Kepenys yra atsakingos už virškinimą gaminant tulžį, perdirbant angliavandenius, baltymus bei riebalus.
„Riebalai, atkeliavę į kepenis, patenka į ląsteles, kurios „užsikemša“, tuomet jos nebegali priimti gliukozės, kurią turėtų perdirbti. Kadangi kepenys yra kaip laboratorija, jos pačios pradeda gaminti gliukozę, tad rezultate gaunasi dvigubas efektas“, – detaliai pasakos gyvensenos medicinos specialistė.
Gydytoja E. Minevičienė sakys, kad tas momentas, kai kepenys suriebėja ir pačios pradeda gaminti gliukozę, yra kritinis. Nors žmogus tuo metu simptomų dar nejaučia, tačiau, kraujo tyrimai jau rodo padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje.
„Jeigu mes nedarome jokių pokyčių, riebalų perteklius su maistu patenka į mūsų organizmą ir tuomet suriebėja didžiausias gliukozės vartotojas – raumenys. O suriebėjus raumenų ląstelėms, išgirstame 2 tipo cukrinio diabeto diagnozę“, – pasakos specialistė.
Pastebėta, kad žmogui, net ir ligos akivaizdoje, keisti savo įpročius ir mitybą tampa vienu didžiausių iššūkių. Tam Oskaro Minkovskio sveikatos centre buvo sukurta cukrinio diabeto valdymo programa, kuri yra paremta naujausiais moksliniais tyrimais bei praktika.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų ir gydytojų sukurtos programos tikslas – padėti išvengti antro tipo cukrinio diabeto išsivystymo, o jau sergantiems – siekti ligos regresijos ar geresnio valdymo.
„Sveikatos centre labai didelę laiko dalį užima mitybos mokymai. Vienų mokymų dalis yra daugiau teorinė, aiškinamės mechanizmus, kaip mityba, kiekvienas maisto produktas veikia mūsų organizmą, koks yra jo kelias ir kokios medžiagos susidaro skaidant tą maisto produktą. Kita dalis – itin svarbi – tai praktika. Kiekvieną dieną mes su dalyviais bent vieną valgį gaminame patys“, – pasakos gyd. E. Minevičienė.
Laidoje apsilankė ir televizijos laidos „Virtuvės istorijos“ vedėja, receptų knygų autorė, šefė Ilona Juciūtė.
Moteris atskleis, kad ir pati nuolatos kovoja su papildomais kilogramais, tad į sveikatos centrą ji užsuko neatsitiktinai – su centro specialistais ji jau žengia pirmuosius žingsniu programoje, kurios metu iš esmės ketina pakeisti savo mitybos ir gyvenimo įpročius.
Gydytoja Eglė Minevičienė, kartu su Ilona, Oskaro Minkovskio sveikatos centre įrengtoje virtuvėje papasakos ir parodys, kaip pasigaminti sveikatai itin naudingą patiekalą – „kiaušinienę be kiaušinių“.
Išbandykite patiekalo receptą ir jūs!
„Kiaušinienė be kiaušinių“
Reikės:
– 1 pakuotės (200 g) „šilkinio“ arba paprasto neutralaus skonio tofu;
– 1 nedidelio raudono svogūno;
– 1 raudonos saldžios paprikos;
– Rudųjų pievagrybių 8-10 vnt.;
– 50 g mažųjų špinatų;
– 2 česnako skiltelių Ciberžolės miltelių (nubraukto arbatinio šaukštelio);
– Druskos, pipirų pagal skonį;
– Visadalės ruginės duonos.
Gaminimo eiga:
– Susmulkintą svogūną, papriką ir pievagrybius sudedame į įkaitintą keptuvę. Riebalų nenaudojame.
– Kepiname ~7-8 minutes (jei matote, kad limpa prie keptuvės, įpilkit porą šaukštų vandens). Sudedame tofu, susmulkiname mentele, suberiame susmulkintus česnakus ir kitus prieskonius, išmaišome.
– Sudedame špinatus, dar porą minučių pakepame, kol jie sukrenta.
– „Kiaušinienė“ patiekiama lėkštėje su duonos riekele, keliais salotos lapeliais, galima pridėti pomidoro griežinėlių, šiek tiek avokado arba uždėti ant duonos riekelės bei papuošti žalumynais. Skanaus!
