Pasak jo, pakaktų bent jau 3 pagrindinių rizikos veiksnių – padidinto arterinio kraujospūdžio, blogojo cholesterolio koncentracijos, rūkymo – kontrolės.
Profesorius taip pat pabrėžė, kad širdies ligos nelinkusios apie save pranešti aiškiai išreikštais simptomais, todėl vyrai po jau 40-ojo, o moterys po 50-ojo gimtadienio turėtų apsilankyti pas gydytoją pasitiktinti dėl ŠKL.
„Mes, lietuvių tauta, jau gimę turime padidintą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Mus pasaulyje atpažįsta kaip tautą, kuri turi didesnę riziką“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ sakė R.Kubilius.
Tinkamiausiai laikas miegui
Profesorius pabrėžė, kad širdies ligų riziką didina ir šiuolaikinis gyvenimo būdas. Kardiologai jau priskaičiuoja daugiau nei 40 ŠKL rizikos veiksnių, ateityje jų turėtų būti įvardijama dar daugiau.
Štai, kaip vieną naujausių ištirtų rizikos veiksnių, kardiologas nurodė ėjimo miegoti laiką. Išsamiau apie tyrimą, kuris nustatė, kad širdies sveikatai palankiausias užmigo laikas yra tarp 22 ir 23 val. galite paskaityti čia.
„Jeigu žmogus nueina miegoti po 11 ar net po 12 valandos vakaro, mūsų ŠKL rizika gali išaugti nuo 12 iki 24 proc.“, – sakė R.Kubilius.
Mokslininkai palyginti neseniai pradėjo akcentuoti ir švaraus oro svarbą širdies sveikatai. Aplinkos užterštumas kietosiomis dalelėmis – visuotinai priimtas sveikatos rizikos veiksnys. Pasak gydytojo, sergantys ŠKL ligomis turėtų vengti didelio eismo zonų, o laisvalaikiui turėtų pasirinkti taip vadinamuosius „žaliuosius maršrutus“.
R.Kubilius taip pat patarė kontroliuoti kasdienį druskos suvartojimą, susilaikyti nuo maisto gardinimo ja.
Kaip užčiuopti nebylią ligą?
Kardiologo pabrėžė, kad daugėja įrodymų ir apie elektroninių cigarečių žalą širdies sveikatai. „Jeigu pacientas bent pusę valandos naudoja elektroninę cigaretę, akivaizdu, kad padidėja širdies susitraukimų dažnis, organizmo simpatinė nervų sistema „užveda“ patologinius aterosklerozinius pokyčius kraujagyslėse“, – sakė profesorius.
Jis pridūrė, kad trumpesnis nei 6 valandų miegas taip pat turi neigiamą poveikį kraujagyslių sienelėms.
„Visa tokia sveika elgsena apsaugo ne tik nuo ŠKL, bet ir nuo daugiau nei 40 kitų lėtinių neuždegiminių susirgimų“, – akcentavo R.Kubilius.
Profesorius pabrėžė, kad arterinio kraujospūdžio liga ilgą laiką išlieka nepastebėta, nes nesukelia jokių aiškiai išreikštų simptomų.
Todėl jis patarė naudotis prevencinės patikros programomis. Vyrai, atšventę 40-ąjį gimtadienį, turėtų kreiptis į gydytojus, kurie ištirtų rizikos veiksnius. Moterys tą patį padaryti turėtų, sulaukusios 50-ies metų.
„Atkreipkime dėmesį, kad tai yra nebylios ligos. Jeigu mano šeimoje yra pirmos kartos giminaičių, kurie sirgo ar mirė dėl širdies ir kraujagyslių ligos, tai aš turėčiau suskubti kreiptis į gydytoją, kad jis atliktų mano rizikos ištyrimą“, – pabrėžė R.Kubilius.
COVID-19 poveikis širdžiai
Profesorius pasakojo, kad ūmine COVID-19 ligos forma persirgusiem asmenims vėliau atsiranda sutrikimų, susijusių su širdies sveikata. Tai vadinamojo pokovidinio sindromo simptomai.
„Paaiškėjo, kad kas trečias paceintas praėjus 4 savaitėms nuo ūminės COVID-19 infekcijos pasveikimo gali skųstis nauju atsiradusiu skausmu krūtinėje arba širdies plote, nei iš nei iš to padidintu artertiniu kraujospūdžiu. Po to kai žmogus kreipiasi į gydytoją net laboratoriškai nustatomas padidėjęs cholesterolio kiekis.
Paradoksalu, kad iki susirgimo COVID-19 infekcija pacientas net nesiskundė jokiais širdies ligos negalavimais. Tikėtina, kad koronavirusas „užveda“ tą mechanizmą ir pacientai malšindami dėl to atsiradusius širdies negalavimus yra priversti naudoti vaistus“, – sakė R.Kubilius.
Jis paaiškino, kad ir Kauno klinikose atliktas tyrimas parodė, jog COVID-19 ligos liekamieji požymiai lieka širdies raumenyje.
Patarimai širdžiai sustiprinti
R.Kubilius pabrėžė, kad jau diagnozuotų ŠKL pasireiškimą, jei tai tik įmanoma, gydytojai pacientams siūlo mažinti nemedikamentiniais būdais. Pirmiausia pacientas turi atsisakyti arba sumažinti tam tikrus rizikos veiksnius, pavyzdžiui, mesti rūkyti.
Kardiologas išskyrė ir kitą žalingą įprotį. Jis paaiškino, kad žmogus neturėtų per savaitę suvartoti daugiau nei 350-400 gramų raudonos mėsos, kartą ar du per savaitę vartoti žuvies produktus, nepamiršti į racioną įtraukti vaisių ir daržovių.
„Reikia susilaikyti nuo riebaus maisto. Mes pacientams pabrėžiame, kad prekybos centre priartėję prie pieno produktų lentynos, jie turėtų rinktis kuo mažesnio riebumo produktus. Ir rekomenduojamas mėsos kiekis juk sumažintas, nes joje yra riebalų, net jei mums atrodo, kad mėsa yra liesa“, – pabrėžė R.Kubilius.
Jis pabrėžė, kad kiekvieno žmogaus širdžiai naudingas ir fizinis aktyvumas. Per savaitę reikėtų bent 150-300 minučių vidutinio arba 75-100 intensyvaus fizinio aktyvumo veiklos.
Kardiologas pabrėžė, kad širdžiai naudingi ir paprasčiausi pasivaikščiojimai. „Jau šiandien galime iš autobuso išlipti keliomis stotelėmis anksčiau“, – sakė R.Kubilius.
Jis taip pat patarė kiekvienuose namuose turėti artetinio kraujospūdžio matuoklį ir juo patikrinti visų šeimos narių sveikatą, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
