Atrastas raktas į ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą?

Senėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijų ypatumai, adaptacinės galimybės. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: fiziologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtos, darbo aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu.

Aptarsime fiziologinius senėjimo pokyčius. Jie prasideda maždaug nuo 30-ies metų: mažėja širdies darbingumas, retėja kapiliarų tinklas, nyksta raumenų masė. Sensta visi organai: oda praranda elastingumą, atsiranda raukšlių, mažėja plaučių kvėpuojamasis tūris, virškinimo sistema gamina mažiau fermentų, todėl blogiau pasisavinamos maistinės medžiagos. Sensta kraujagyslės: jos tampa neelastingos, neišsiplečia, kada reikia, susitraukia, kada nereikia. Dėl pažeistų kraujagyslių sutrinka visų organų ir sistemų aprūpinimas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Nuo kraujagyslių pažeidimų kenčia ne tik širdis, bet ir visi kiti organai – galvos smegenys, inkstai, akys, kt. Sensta ir nervų sistema: neuronai pradeda nykti apie 40-uosius metus.

Senstant atsiranda lėtinės ligos – hipertenzija, širdies ir kraujagyslių, insultas, cukrinis diabetas, osteoporozė, onkologinės, kvėpavimo sistemos, sąnarių, katarakta, glaukoma, kurtumas, protiniai, neurodegeneraciniai sutrikimai.

Senėjimas – labai individualus procesas, kuris kiekvienam žmogui vyksta skirtingu greičiu. Įtakos turi paveldimumas, aplinkos veiksniai, paties žmogaus gyvenimo būdas, ligos. Žmogaus organai gali būti daug senesni negu jo pase įrašytas amžius. Kita vertus, gali būti ir daug mažiau susidėvėję negu pagal amžių įprastą.

Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti senėjimo mechanizmus, rasti sveiką senėjimą lemiančius veiksnius. Ieškodami jų, mokslininkai nustatė, kad didelę įtaką spartinant senėjimo procesą turi lėtinis organizmo uždegimas ir laisvųjų radikalų disbalansas.

Senėjimas prasideda ląstelėje: laisvėji radikalai sutrikdo ląstelės DNR, jos gebėjimą atsinaujinti, palaiko uždegimo medžiagų gamybą. Laisvieji radikalai – tai neporinius elektronus turinčios molekulės, kurių susidarymą skatina aplinkos tarša, organizme vykstantys uždegiminiai procesai, vaistų vartojimas, rūkymas, stresas, netinkama mityba, kt. Laisvieji radikalai – tai nestabilios molekulės, kurios, norėdamos stabilizuotis, atima iš sveikų ląstelių elektroną ir taip jas žaloja. Laisvieji radikalai skatina daugelio lėtinių ligų išsivystymą, spartina senėjimo procesus, silpnina imunitetą.

Organizmo senėjimas neišvengiamas, bei jį galima atitolinti. Paveldimumo ir aplinkos veiksnių koreguoti negalime, tačiau keisti gyvenimo būdą tikrai pajėgus. Būtent mityba, fizinis aktyvumas, ilgalaikis stresas yra svarbiausi ankstyvo senėjimo veiksniai. Todėl netinkama mityba, kurioje gausu angliavandenių, cukraus, riebalų, perdirbtų, sintetinių priedų turinčių produktų, taip pat mažas fizinis aktyvumas, ilgalaikis stresas skatina lėtinį organizmo uždegimą. Norėdami apsaugoti savo organizmą nuo lėtinio uždegimo, išlaikyti pusiausvyrą tarp laisvųjų radikalų gamybos ir neutralizavimo, turėtume puoselėti sveiką gyvenseną, kurios pagrindiniai principai visiems gerai žinomi. Taigi, be reguliaraus sporto, mankštos, subalansuoto darbo/poilsio/miego rėžimo, didelė reikšmė priskiriama antioksidacinei mitybai ir antioksidantams. Deja, retas iš mūsų šiandien puoselėja sveiką gyvenseną, o ir diskusijų visuomenėje daug, kas ir kiek yra sveika. Kitas dalykas, su maistu praktiškai neįmanoma gauti visų mums naudingų medžiagų, ypač, jei kalbame apie minėtuosius antioksidantus.

Mokslininkai nenustoja tirti, kas lemia ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą, nuolat ieškoma medžiagų, galinčių sulėtinti senėjimo procesus. Vienos tokių yra antioksidantai. Antioksidantai – tai medžiagos, kurios palaiko laisvųjų radikalų balansą, todėl stabdo lėtinį uždegimo procesą. Šiandien didelio mokslininkų susidomėjimo sulaukė ir plačiai tyrinėjami natūralūs antioksidantai – polifenoliai. Polifenoliai yra fenoliniai junginiai, kurie ne tik suteikia spalvą ar sustiprina vaisių skonį ir aromatą, bet ir dalyvauja augalo augimo bei dauginimosi procesuose ir padeda augalams apsisaugoti nuo negatyvių aplinkos veiksnių, infekcijų.

Kone intensyviausiai tyrinėjami yra du polifenoliai: kurkuminas ir resveratrolis. Geltonuoju Indijos auksu vadinamas ryškiai geltonos spalvos prieskonis kurkuma yra išgaunamas iš Azijos šalyse auginamų dažinių ciberžolių šakniastiebių ir yra pagrindinė kario prieskonių sudėtinė dalis. Dažinių ciberžolių šakniastiebiuose yra nustatyti ne mažiau kaip 235 ingredientai, tačiau svarbiausias polifenolinis junginys, suteikiantis jai geltoną spalvą ir daugelį kitų savybių, yra kurkuminas. Jis nuo senų laikų naudojamas Azijos tautų ir minimas Ajurvedoje. Kurkuminas padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, palaikyti imuninės, nervų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų ir kepenų veiklą, normalų kepenų lipidų kiekį ir cholesterolio lygį kraujyje, gerina virškinimą. Kitas populiarus polifenolis yra resveratrolis (išgautas iš japoninio pelėvirkščio), taip pat pasižymintis apsauginiu poveikiu nuo laisvųjų radikalų. Tyrimų rezultatai patvirtino, kad resveratrolis padeda palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.

Ląstelių senėjimo procesai labiausiai pažeidžia mitochondrijas, o jų pažaidos glaudžiai susijusios su daugeliu neurodegeneracinių ligų: Parkinsono, Alzheimerio, demencija. Senstančiose smegenyse stebimas antioksidacinių mechanizmų išsekimas, kuris skatina neuronų netekimą. Todėl manoma, kad antioksidacinė terapija, ypač neurodegeneracinių ligų išsivystymo pradžioje, gali sulėtinti žalingos procesus smegenyse.

Polifenoliai kurkuminas ir resveratrolis veikia prieš uždegimą ir yra stiprūs antioksidantai. Nustatytas teigiamas resveratrolio ir kurkumino poveikis smegenų veiklai.

Svarbu nepamiršti, kad smegenų senėjimo ir demencijos padeda išvengti protinė veikla. Juk smegenys, kaip ir raumenys, – nenaudojamos sunyksta. Taip pat svarbi subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas.

Kurkuminas ir resveratrolis – išskirtiniai savo savybėmis polifenoliai, tačiau mokslas jau įrodė, kad šie du polifenoliai pasižymi prastu biologiniu prieinamumu, t.y. pakliuvę į skrandį ir žarnyną pasisavinami blogai.

Proveržio sprendžiant polifenolių pasisavinimo problemą sulaukta Lietuvos mokslininkų atradimuose: pasitelkus pažangiausią efektyvaus pasisavinimo technologiją Miosol®, sukurta skysta kurkumino ir resveratrolio forma viename buteliukyje. Ši Miosol® technologija leidžia:

Taigi skysta kurkumino ir resveratrolio forma – naujausių mokslo žinių ir pažangiausių medicinos technologijų rezultatas, kurio dėka skystų polifenolių pasisavinimas prilyginamas injekcijoms į veną.