Pačių pasigamintos priemonės gali sukelti odos paraudimą, bėrimą, niežulį, tai yra išprovokuoti alerginį kontaktinį dermatitą ar netgi atopinį dermatitą – egzemą.
Gydytoja G.Šabūnienė pastebėjo, kad natūralumas palietė visas gyvenimo sritis, – žmonės vis dažniau ieško lentynose ne tik ekologiškų maisto produktų, bet ir ekologiškos kosmetikos, natūralių kūno ir odos priežiūros priemonių, plaukų dažų be agresyviai veikiančių cheminių medžiagų amoniako ir peroksido.
Tai rodo, kad Lietuvos gyventojai darosi sąmoningesni ir leidžia pinigus kuo natūralesniam maistui, atidžiau skaito produktų etiketes, vis dažniau nagrinėja, kiek yra cukraus, transriebalų, konservantų ir kitokių priedų.
Susidomėjimas ekologija palietė ne tik maisto produktus. Vis dažniau susimąstoma, kokias priemones reikėtų naudoti kūnui, ką galima ant jo tepti, o ko ne, kokios sudėties yra odos priežiūrai skirti kremai, lūpų dažai, iš ko padaryta dekoratyvinė kosmetika, kokios sudėties yra plaukų dažai.
Kartais norima grįžti prie tokių priemonių, kurias naudojo mūsų senelės, prosenelės ir nesiskundė ankstyvomis raukšlėmis. Tokie liaudies medicinos receptai turi būti kritiškai įvertinami, nes šiuolaikinis gyvenimo tempas kelia naujų iššūkių.
Be to, mes gyvename kitoje aplinkoje, kuri yra labiau užteršta, susiduriame su kenksmingomis medžiagomis netgi buityje. Todėl odos priežiūrai reikia saugesnių priemonių, nei naudojo mūsų protėviai.
Gydytoja G.Šabūnienė pasakojo, kad natūralūs maisto produktai yra naudingi virškinimo sistemai, bet naudojami kaip kremas gali sudirginti odą.
Netgi plikydami vaistažoles turime žinoti, kur jos augo, kad būtume tikri, ar nėra pesticidų ir kitų medžiagų, kurios gali sukelti nepageidaujamą poveikį. Todėl grožio paslaptys, kurias žinojo ankstesnių kartų moterys, ne visada padeda.
„Tyrimai rodo, kad tai, ką mes tepame ant odos, maždaug 60 procentų pasisavina visas organizmas. Todėl į odą reikėtų žiūrėti kaip į labai svarbų organą, o tai suvokę tikriausiai labiau ja rūpintumės“, – sakė gydytoja G.Šabūnienė.
– Ką galite pasakyti apie tokį įprotį, kai maistui skirtas kokosų aliejus yra naudojamas kaip veido kremas? Ar iš tikrųjų jis tinka?
– Galbūt yra moterų, kurioms kokosų aliejus atstoja naktinį kremą. Galbūt jis sukelia placebo efektą, kuris žinomas iš medicinos, kai tabletėje nėra jokios veikliosios medžiagos, bet pacientas sako, kad jam geriau. Juk kuo tikime, tai mus ir veikia.
Tačiau būdama gydytoja nepatarčiau sudirgusios ir sausos odos raminti kokosų aliejumi. Yra gaminami puikūs kosmetiniai aliejai iš migdolų, abrikosų kauliukų, kurie yra saugūs ir veiksmingi, nes atliekami įvairūs tyrimai.
O kokosų aliejus turi kitą paskirtį, nes naudojamas maistui, šio produkto gamintojas nėra atlikęs papildomų tyrimų, susijusių su odos priežiūra ir gydymu. Nesu tikra, kad kokosų aliejus turės kokį nors sveikatinamąjį poveikį odai, nes tai reikia įrodyti moksliniais tyrimais.
– Jeigu pigmentines dėmes ant rankų norime pašalinti citrinų sultimis, ar tai pavyks?
– Jei naudojame odos priežiūros priemones, kurios šviesina odą, mažina pigmentaciją, žinome, kad jos yra saugios, kitaip negalėtų patekti į rinką. Jų efektyvumas priklauso nuo veikliųjų medžiagų sudėties ir koncentracijos. Jei naudojamas vitaminas C, reikia žiūrėti, kokia yra jo forma, gamintojas ne veltui daug lėšų skiria naujam produktui kurti.
Jei užsilašiname ant odos šviežiai išspaustų citrinų sulčių, mes eksperimentuojame, nes oda gali smarkiai parausti, ją gali išberti dėl alerginės reakcijos. Todėl pagrindinis reikalavimas odos priežiūros priemonėms yra saugumas.
– Anksčiau moterys valydavo veidą išrūgomis. Ar pieno produktai gali būti naudingi?
– Etiketės rodo, kad net kefyre yra pridėtinio cukraus, jau nekalbant apie jogurtą. Dėl šios priežasties nežinau, kiek tai gali būti naudinga odai.
– Yra daug žmonių, kurie žavisi vaistiniais augalais ir eteriniais aliejais, pasigamina namuose kokią nors priemonę odai. Ar jie neprisidarys bėdų?
– Jeigu žmogus yra jautrus, linkęs į alergiją, reikia labai atsargiai elgtis su eteriniais aliejais. Jie nerekomenduojami nėščiosioms, nes yra didelės koncentracijos.
Kita vertus, nepatarčiau dalytis receptais, į kurių sudėtį įeina eterinis aliejus, su drauge ar kaimyne, nes kitiems žmonėms tai gali sukelti alergiją.
– Dažnai veidui valyti naudojami įvairūs egzotiški vaisiai, pavyzdžiui, kivių, mangų, papajų ar ananasų žievelės. Ar tai darome tik iš taupumo?
– Kai kurie vaisiai turi daug veikliųjų fermentų, pavyzdžiui, ananasai turi bromelaino, kuris gali mažinti patinimą, kraujosruvas, greitinti žaizdų gijimą ir mažinti skausmą, nes šalina audinių irimo produktus. Bromelainas naudojamas ir dermatologijoje.
Papajos (papajinių melionmedžių vaisiai) turi fermento papaino. Papainas naudojamas medicinoje įvairiais tikslais, taip pat sunkiai gyjančioms žaizdoms ir egzemoms gydyti, jo dedama į kai kurias dantų pastas kaip balinančios ir dantų apnašas šalinančios priemonės.
Jei bromelainas ir papainas naudojami veido odai valyti ir šviesinti, šių priemonių etiketėse būna parašyta veikliųjų medžiagų sudėtis ir koncentracija.
O kaip veikia ananasų žievelė, kokia dalis bromelaino joje yra, niekas nežino, nes tai nėra odos priežiūros priemonė. Jei veikliųjų medžiagų koncentracija nėra didelė, vadinasi, nei ananasų, nei papajų žievelės gali neturėti jokio poveikio veido odai, todėl neverta eksperimentuoti.
Tą patį galėčiau pasakyti ir apie citrinas – jose esantis vitaminas C šviesina odą, bet tai nereiškia, kad galima lašinti citrinų sultis ant strazdanų. Jautrios odos žmonėms pasinaudojus tokiu liaudišku strazdanų balinimo receptu gali blogai baigtis. Kita vertus, specialiai odai šviesinti skirtų priemonių sudėtyje vitamino C koncentracija bus kur kas didesnė nei šviežiai išspaustose citrinų sultyse.
Patariu nesižavėti egzotiniais vaisiais, bet raginu skaityti odos priežiūrai skirtų priemonių etiketes.
– Kaip saugoti odą žiemą, kai daug laiko praleidžiame patalpose, kuriose drėgmės būna tiek, kiek Sacharos dykumoje, o lauke – minusinė temperatūra?
– Suvytusiai odai nepadės nei grietinėlė, nei pienas, turime žiūrėti, koks yra odos tipas. Jei oda riebi, o mes ją dar patepsime kokiais nors riebalais, gali paūmėti aknė, o tai sunkiai gydomas lėtinis uždegimas, kai atsiranda inkštirų ir spuogų.
Jei oda sausa, tinka augaliniai aliejai, jie tarsi užrakina drėgmę odoje. Arganų, migdolų, abrikosų kauliukų aliejai pamaitina odą, bet reikia neužmiršti gerti ir daug vandens.
– Ką patartumėte plaukų priežiūrai? Mūsų senelės galvą trinkdavo ūkišku muilu, plaukus skalaudavo kiaušinio tryniu, sutepdavo ricinos aliejumi. Ar tai tinka ir dabar?
– Anksčiau žmonės eidavo į pirtį kaip į šventę, galvą plaudavo kartą per savaitę ar dar rečiau. Dabar moterys stengiasi plauti plaukus jei ne kasdien, tai bent du ar tris kartus per savaitę.
Ūkiškas muilas yra šarmas, jis pernelyg nusausina odą. Kur kas mažiau agresyvios yra tos priemonės, kurių pH yra neutralus. Kai kurios moterys mėgsta pasidaryti naminę kaukę naudodamos kiaušinių trynius, ricinos aliejų. Tai gali suteikti plaukams žvilgesio, bet ruošti tokią kaukę plaukams yra nepatogu.
Kita vertus, kiaušinių tryniai nepamaitins plaukų šaknų, nepasieks folikulų, kurie yra giliai odoje ir apsaugoti nuo kenksmingo išorės poveikio. Kad vertingos natūralios medžiagos galėtų stiprinti plaukų šaknis, gamintojai naudoja specialius nešiklius, kurie nugabena jas į gilesnius odos sluoksnius.
Taikant šiuolaikines technologijas sukurta daug puikių priemonių plaukams, kurių sudėtyje yra hidrolizuoto keratino, o tai svarbus baltymas, apsaugantis plaukus nuo lūžinėjimo ir slinkimo.
Kadangi keratino molekulė yra susmulkinta, ji gali patekti į plauką ir jį pamaitinti. Taip keratinas gali atkurti pažeistus plaukus. Tokios galimybės neturi kiaušinių tryniai.
Renkantis kokybiškas priemones visada patariu atidžiai skaityti etiketę, kurioje būna surašyta jų sudėtis. Tai padeda sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko.
