Kam tai svarbu?
„Pirmiausia, norėčiau įvardinti didžiausią klaidą, kurią daro žmonės prasidėjus naujiems metams – nusiperka abonementą į sporto klubą visiems metams taip žadėdami imtis rimtų iššūkių. Ir kas nutinka? Pradžioje eina reguliariai, po pirmojo mėnesio apsilankymai ima retėti, kol po 2-3 mėnesių visai meta, – teigia psichologė. – Žiūrint iš psichologinės pusės, sunkiausia, jei sau užsidedame didžiulę naštą, milžinišką įsipareigojimą, nes tuomet tiesiog ieškome priežasčių, kaip pasiduoti.“
V. Bartkutės-Vyšniauskienės teigimu reikėtų pradėti nuo mažesnių iššūkių, o pirmiausia, argumentuoti sau, kodėl man to reikia.
„Jei darysite dėl draugų, socialinių tinklų, tai nėra tas tikslas, kuris asmeniškai motyvuos. Jei pasisakai sau, kad nori 5-10 proc. jaustis geriau, turėti tvirtesnį kūną, galėti nueiti ilgesnį atstumą neuždusus – jau pradedame kalbėti apie save“, – teigia psichologė Viktorija.
O tuomet, pradėkite nuo nedidelių užduočių – pradžioje, pavyzdžiui, sportuoti penkias minutes per dieną. Kai jau įprantame tai daryti, verta laiką padidinti ar pasunkinti užduotis.
„Pusantros valandos atsikelti anksčiau, kad spėtumėte į sporto klubą – sunku, bet penkiomis minutėmis – ne taip, tad geriau pradėti nuo mažiau, kol pasieksite tą valandos trukmės sportą be didelių sunkumų“, – pataria specialistė.
Kur dingsta motyvacija?
Vieni mėgsta išsikelti didelius tikslus, o kiti mieliau imasi mažesnių. Pasak V. Bartkutės-Vyšniauskienės nėra svarbu, kokio dydžio yra tikslai, tik jie turi motyvuoti.
„Jei sieki tikslo, bet nejauti diskomforto – tikslas yra per mažas. Tiksle diskomforto turi būti, nes norint jį pasiekti reikia stengtis. Norint didinti komforto zoną, reikia didinti diskomfortą“, – pastebi ji.
Jei siekiant didžiulio tikslo atsiranda nusivylimas savimi, geriau tuomet susidėlioti mažesnius tikslus, kurie leis įvertinti progresą. Psichologė primena, kad siekiant mitybos ar kitų pokyčių, būna pasitarti su specialistu, kuris patars, kokie žingsniai eina link to.
„Ką daryti, jei dingsta motyvacija? Jei daroma palaipsniui, ji dažniausiai nedingta, bet jei jaučiate kad senka – pagalvokite, kodėl tai jums svarbu, kodėl tai darote. Juokingas pavyzdys, bet labai suprantamas: kai norite į tualetą, juk bet kokia kaina bandote jį pasiekti, nesvarbu jokie trukdžiai aplink. Taip ir su motyvacija – jei jums svarbus tikslas, niekas nesutrukdys“, – šypsosi Viktorija.
Dovanos ir atsipalaidavimas
Pasak psichologės, nėra nieko blogo pradėti sportuoti nuo pirmadienio, Naujų metų ar savo gimtadienio – atspirties taškas reikalingas visiems.
Jei nemotyvuoja ir nepatinka pats sportas, verta pagalvoti ne į procesą, bet į rezultatą. Tada, įsivardijus tikslus, kaip „turiu daugiau energijos“, „lengviau užlipu laiptais“ greitai pradėsite jausti sporto naudą ir tai motyvuos nemesti.
„Labai svarbu turėti vadinamas „cheat day“ (atsipalaidavimo diena), nes kitaip pereiname į savęs kankinimą, tada lengviau pamesti tikslą. Vieni renkasi tokias dienas, kiti sveiko gyvenimo rutinos laikosi penkias dienas, o dvi leidžia atsipalaiduoti, o tretiems to malonumo reikia kiekvienos dienos racione“, – pastebi ji.
Todėl svarbu nepamiršti ir apdovanoti save – motyvacinė sistema, kai už gerus pasiekimus, gauname kažką gero jau pažįstama nuo vaikystės, kai įvertindavo tėvai ar gerą pažymį parašydavo mokytojai. Premiją ar dovanas už pasiektus rezultatus mums duoda darbe, todėl ir siekiant tikslų sportuojant verta save įvertinti.
Na, o paskutinis klausimas – tikslo siekti tyliai, niekam nesakant ar apsiskelbti visam pasauliui, jau priklauso nuo jūsų asmenybės.
„Narcizui norėsis garsiai pasiskelbti, uždaresniems – niekam nesakyti. Rinkitės kaip norite, bet sąmoningai įvertinkite, ką duos prabilus apie tai visiems“, – pataria V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
