Kas gali silpninti imuninę sistemą? Kodėl reikia kalbėti apie oksidacinį stresą?
Imunitetas – ginklas prieš ligas
Imunitetas – labai sudėtinga sistema, kuri apsaugo mūsų organizmą nuo kenksmingų bakterijų ir virusų, įvairių ligų, ypač infekcinių ir vėžinių, šalina mirusias ar pakitusias organizmo ląsteles.
Pirmas apsaugos barjeras – įgimtas imunitetas, kuris saugo mus nuo pat gimimo. Tiesa, šis imunitetas nėra labai galingas ir veikia trumpai. Jis nėra specifiškas ir tam tikrai ligai.
Veiksmingą ir ilgalaikę apsaugą suteikia įgytas imunitetas, kuris formuojasi organizmui besivystant, priklauso nuo aplinkos, kitų veiksnių, pavyzdžiui, jį žmogus gauna persirgęs arba pasiskiepijęs. Be to, šis imunitetas turi atmintį, t.y. kitą kartą susidūręs su ta pačia infekcija, jis ima veikti greičiau ir galingiau.
Kai imunitetas geras, jis laiku reaguoja į visus „svetimkūnių“ puolimus tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Tačiau senstant, ar dėl kitų priežasčių, imunitetas gali nesugebėti susidoroti su pavojingais virusais, kontroliuoti ir šalinti patologiškai pakitusias ląsteles. Tada žmogaus gali tapti imlesnis įvairioms virusinėms ligoms, jo organizme gali pradėti vystytis procesai, kurie skatina lėtinių ligų atsiradimą. Taigi nepakankamai stiprus imunitetas padidina ne tik infekcinių, bet ir įvairių lėtinių ligų riziką.
Dėl kokių priežasčių imunitetas silpsta?
Neigiamai imuninę sistemą veikia užteršta aplinka, buityje naudojami chemikalai, prasta mityba, kurioje gausu įvairių priedų, pesticidų, konservantų, augimo hormonų, sunkiųjų metalų, blogi įpročiai – rūkymas, alkoholis, mažas fizinis aktyvumas. Imunitetas silpsta ir nuo ilgo antibiotikų vartojimo.
Vienas pagrindinių imuniteto priešų yra stresas. Pykstant, nervinantis, susierzinus organizme susidaro daug laisvųjų radikalų – nestabilių molekulių be vieno ar dviejų elektronų.
Ieškodamos laisvo elektrono ir norėdamos stabilizuotis, jos atima reikalingą elektroną iš sveikų ląstelių.
Būtent laisviesiems radikalams susikaupus išsiderina organizmo homeostazė ir padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių, alerginėmis, onkologinėmis ir kitomis ligomis.
Taigi laisvieji radikalai – kone svarbiausias imuninę sistemą žalojantis veiksnys ir pagrindinė daugybės ligų priežastis.
Kai pusiausvyra tarp laisvųjų radikalų gamybos ir jų neutralizavimo sutrinka, pasireiškia oksidacinis stresas, kuris provokuoja lėtinį uždegimą ir lemia daugumą lėtinių ligų: neurodegeneracinių (Alzheimerio, Parkinsono, kt.), širdies ir kraujagyslių, regėjimo, kvėpavimo, raumenų-skeleto kt.
Oksidacinis stresas yra vienas svarbiausių veiksnių, sukeliančių žalingus audinių ląstelių pokyčius ir mirtį.
Oksidacinio streso įtaka ūminėms ir lėtinėms ligoms lyginama su mikroorganizmų įtaka sukeliant infekcines ligas. Sunku rasti ligą, kurios metu nevyktų oksidaciniai procesai, dėl kurių organizmui reikėtų vartoti antioksidantų.
Kaip apsisaugoti nuo oksidacinio streso?
Sumažinti žalingą laisvųjų radikalų poveikį galima – žinoma, kad reikia atsisakyti kenksmingų įpročių, ypač rūkymo, puoselėti sveiką gyvenseną, subalansuoti darbo-poilsio-miego rėžimą.
Sportavimas, reguliarus fizinis aktyvumas (pratimai po 30–45 min. bent 3–4 kartus per savaitę) ir grynas oras padeda imuninę sistemą išlaikyti nepažeistą.
Miegoti rekomenduojama ne mažiau nei 7–8 val. per parą. Tačiau retas tą darome šiais laikais.
Suvaldyti oksidacinį stresą gali padėti tam tikros medžiagos – antioksidantai. Antioksidantai, atiduodami savo elektronus neutralizuoja laisvuosius radikalus, ir taip apsaugo nuo jų žalos.
Nukenksminti laisvuosius radikalus padeda natūralūs antioksidantai – polifenoliai, vitaminai A, C, E, D, K, beta karotinas, cinkas, selenas, kt.
Polifenoliai yra didžiausias antioksidantų šaltinis
Polifenoliai yra fenoliniai junginiai, kurie ne tik suteikia spalvą ar sustiprina vaisių skonį ir aromatą, bet ir dalyvauja augalo augimo bei dauginimosi procesuose ir padeda augalams apsisaugoti nuo negatyvių aplinkos veiksnių: mikrobinių ar grybelinių infekcijų, intensyvių ultravioletinių spindulių.
Tikintis tokio pat apsauginio poveikio žmogui, ir buvo susidomėta polifenoliais. Polifenolių poveikis organizmui labai įvairus: teigiama, kad jie apsaugo nuo lėtinio uždegimo, kuris yra itin žalingas ir sukelia daugybę ligų, veikia prieš virusus, bakterijas, onkologinius, aterosklerozinius ir kitus žalingus procesus.
Pastaraisiais dešimtmečiais dėl savo savybių ypač išpopuliarėjo ir intensyviai tyrinėjami du polifenoliai: kurkuminas ir resveratrolis. Resveratrolis (japoninis pelėvirkštis) – vienas stipriausių polifenolių, turintis apsauginį poveikį nuo laisvųjų radikalų.
Tyrimų rezultatai patvirtino, kad resveratrolis padeda palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.
Kurkuminas (dažinė ciberžolė) taip pat padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Kartu padeda palaikyti imuninės, nervų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų ir kepenų veiklą, normalų kepenų lipidų kiekį ir cholesterolio lygį kraujyje, gerina apetitą ir virškinimą.
Ar su maistu galima užtikrinti sveikatai naudingą polifenolių dozę?
Kurkuminas yra unikalus polifenolis, tačiau pasižymi prastu biologiniu prieinamumu, t.y. pakliuvęs į skrandį ir žarnyną su maistu ar kaip prieskonis jis pasisavina blogai.
Kitaip sakant, pagardinus maistą prieskoniu, turinčiu kurkumino, jo naudingo poveikio praktiškai nepajusime, nes kraujyje bus randami tik šios medžiagos pėdsakai.
Kitas plačiai tyrinėjamas polifenolis resveratrolis taip pat pasisavinamas blogai. Iš 35 mg resveratrolio pasisavinama tik 7,9 proc. šios medžiagos, o šlapime nustatoma 24,6 proc. suvartotos dozės.
Visa tai lėmė, kad mokslininkai ėmėsi ieškoti būdų, kaip pagerinti šių polifenolių pasisavinimą, kaip išsaugoti jų naudingąsias savybes.
Pasiekti iki 6 kartų geresnį polifenolių pasisavinimą tapo įmanoma naujos efektyvaus pasisavinimo technologijos Miosol® dėka.
Įrodyta, kad panaudojus šią technologiją skystų polifenolių pasisavinimas prilyginamas injekcijoms į veną.
Tačiau ne vien pažangios technologijos gerina veikliųjų medžiagų pasisavinimą. Svarbu įvertinti, kad plačiai reklamuojamas polifenolis kurkuminas vienas pats blogai pasisavinamas organizme.
Norint pagerinti bioprieinamumą, jo reikia vartoti junginyje su kitu polifenoliu resveratroliu. Todėl Lietuvos mokslininkai sukūrė skystą resveratrolio ir kurkumino derinio formą. Tai užtikrina, kad abu junginiai išlieka farmakologiškai aktyvūs ir vienas kitą papildo, nes veikia sinergiškai.
Gero imuniteto neturėsime, jei apie jį galvosime, tik susirgus ar pasijutus blogai. Imunitetu reikia rūpintis nuolat.
Norėdami turėti stiprią organizmo apsaugą, stabdyti oksidacinio streso daroma žalą sveikos gyvensenos principų turėtume laikytis nuolat, t.y. ne tik vartoti skystus polifenolius, bet ir daug judėti, išsimiegoti, grūdintis, atsisakyti žalingų įpročių. Kadangi dėl įvairių priežasčių daugelio žmonių mityba nėra visavertė, specialistai rekomenduoja ją papildyti polifenoliais.
Skystą polifenolių formą, pagamintą pagal efektyvaus pasisavinimo technologiją Miosol® rasite Lietuvos vaistinėse „Smart Hit Polifen“ pavadinimu.
Vartojimas: Prieš vartojimą buteliuką suplakti. Vartoti po 5 ml valgio metu ištirpinus 1/3 stiklinės vandens. Atidarius laikyti šaldytuve, suvartoti per 2 mėn.
Maisto papildas. Svarbu subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su VšĮ „Sveikos gyvensenos akademija“.
