Alkoholio vartojime pastebimos teigiamos tendencijos
Ketvirtadienį buvo pristatyti naujausio, kas 4–5 metus atliekamo, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimas. Nepaisant sudėtingų pandeminių sąlygų, toks tyrimas buvo atliktas praeitų metų rudenį. Nuo paskutinio atlikto tyrimo 2016 metais psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pradžios amžius nepakito.
Tyrimo rezultatai parodė, kad 2021 m. vidutinis alkoholio vartojimo pradžios amžius buvo 18 metų, rūkyti pradedama vidutiniškai 17 metų, o jauniausias amžius, kada pradėta rūkyti ir vartoti alkoholį buvo vos 7 metai. Vidutinis įvairių narkotikų vartojimo pradžios amžius Lietuvoje svyruoja nuo 19 iki 22 metų.
Žvelgiant į alkoholinių gėrimų vartojimo rezultatus, galima pastebėti keletą teigiamų tendencijų. Alkoholinių gėrimų vartojimas per paskutinį mėnesį sumažėjo daugiau nei 4 proc. Departamento direktoriaus Renaldo Čiužo teigimu, lyginant su 2016 metų tyrimo duomenims, sumažėjo ir dalis gyventojų, kurie alkoholį vartojo kartą per savaitę ar dažniau, taip pat sumažėjo dalis asmenų, kurie kiekvieną savaitę nesaikingai vartojo alkoholį.
„Skaičiuojant sąlyginį alkoholio vienetą, tai 6 alaus bokalai jau yra daug. Jei žmogus išgeria daugiau kaip 6 bokalus, vadinasi, jau yra labai blogai.
Ne veltui, kai kuriose pasaulio šalyse yra ta praktika naudojama, kai ant alkoholio butelio yra iškart nurodomas vienetų kiekis, kad žmogus pirkdamas įsivertintų tai, kiek jis alkoholio turi pirkti, jei perka, ir kokia rizika yra.
Žmonėms kartais atrodo, kad šeši buteliai yra kaip ir nedaug, bet iš tikrųjų tai jau yra tas kiekis, kuris ypatingai žalingas sveikatai ir peržengia tą ribą, kada organizmui nėra paprasta kovoti su alkoholiniu apsinuodijimu“, – apie nesaikingą alkoholio vartojimą sakė R.Čiužas.
Narkotikų vartojimas verčia sunerimti
Lyginant su 2016 metų tyrimo duomenimis, 2021 m. narkotikų vartojimas Lietuvoje padidėjo visose imtyse. Bent kartą gyvenime vartojusių padidėjo per daugiau nei 2,5 proc., per paskutinius metus – beveik 1,5 proc., ir per paskutinį mėnesį – 0,3 proc. Populiariausias narkotikas vis dar išliko kanapės.
Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja, koordinuojanti Europos ENNSC nacionalinio centro Lietuvoje veiklą, Evelina Pridotkienė sakė, kad toks didėjimas yra kompleksinė problema.
„Negalima pasakyti, kad vienas faktorius lėmė tą narkotikų (vartojimo – aut.) didėjimą. Svarbu pažymėti, kad narkotikų vartojimo paplitimas didėja ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei visame pasaulyje. Mes judame, deja, ta pačia kryptimi. Galimai tam įtaką gali daryti ir pandeminė situacija. Kitas dalykas – žmonės yra labai mobilūs, keliauja po pasaulį, po Europą, mato, kas vyksta kitose šalyse. Kitose šalyse tas narkotikų vartojimas yra aukštesnis.
Kitas faktorius yra narkotinių medžiagų prieinamumas, nauji būdai kaip gauti, elektroniniu būdu, per paštą, per kitas priemones. Dar vienas faktorius, kuris galėjo daryti įtaką, tai yra požiūrio klausimas.
Pažiūrėkime, kiek daug produktų turime Lietuvoje su kanapėmis, aišku, ne su tomis kanapėmis, kurios skirtos svaiginimuisi, bet mes vis girdime, kad kanapės yra naudingos, kad tam tikros jos dalys nekenkia“, – svarstė E.Pridotkienė.
Vis dėlto specialistė sakė, kad Lietuvos duomenys gali rodyti ir teigiamą tendenciją. Nežiūrint į tai, kad narkotinių medžiagų paplitimas didėja, jis išlieka du kartus mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis (Lietuvoje – 14,1 proc., Europoje – 28,9 proc.).
R.Čiužas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje padidėjo ne tik narkotikų vartojimas, bet ir gyventojų suvokiamas narkotikų prieinamumas. Lyginant su 2016 metų tyrimo duomenimis, 2021 m. sumažėjo procentas asmenų, manančių, kad jiems būtų neįmanoma gauti kanapių per 24 val. jei jie to norėtų.
„Kalbant apie pasilyginimą su Europa, tai nesam šioje vietoje nei pionieriai, nei atsilikėliai, esame labai panašioje situacijoje. Man asmeniškai ir kalbant su kolegomis (opiausia problema – aut.) yra prieinamumo. (...)
Kitas dalykas, kuris mus neramina šiuo metu, tai įvairios naujoviškos priemonės. Kvapų, dizaino arba tam tikrų mitų, kuriais žmonės tiki, bet tai nereiškia, kad tai yra sveikiau, geriau. Todėl kartais reikia labai gerai pagalvoti ir įvertinti tas priemones kaip alternatyvą, ar tai tikrai padės ir duos žmogui tą sveikatą“, – svarstė Departamento direktorius.
