Europos kardiologų draugija šįmet išleido naujas širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos klinikines gaires, kuriose nurodoma, kaip užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, pradedant nuo gyvenimo būdo ir baigiant rizikos veiksnių, tokių kaip arterinė hipertenzija, padidėjęs cholesterolis ir cukrinis diabetas, medikamentiniu gydymu.
Profesorės J.Plisienės teigimu, gairės grįstos naujausiais medicininiais tyrimais ir įrodymais.
„Širdies ir kraujagyslių ligos yra šio amžiaus epidemija ir išlieka pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje. Tačiau šiose gairėse Lietuva išskirta kaip itin didelės kardiovaskuliarinės rizikos šalis.
Nes mūsų šalyje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų beveik dvigubai viršija Europos vidurkį. Nuo šių ligų miršta daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų. Tai vienas blogiausių rodiklių visoje Europoje“, – teigė J.Plisienė.
Profesorė įsitikinusi, kad tai verčia rimtai susimąstyti, kaip pagerinti šią situaciją. Ypač kai kalbama apie jauno darbingo amžiaus žmones, kurių netenkame dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
„Nemažą vaidmenį vystantis širdies ir kraujagyslių ligoms atlieka genetika.
Tačiau daugeliu atvejų sergamumą lemia netinkamas gyvenimo būdas, kuris susiformuoja dar vaikystėje. Sąmoningumo ugdymas, sveikos gyvensenos mokymas turi prasidėti vaikų darželyje ir trukti visą gyvenimą. Kai žmogus subrendęs, turi savo mitybos ypatumus, keisti gyvenimo būdą labai sunku.
Jeigu vaikai nuo mažens būtų mokomi, ką reiškia sveikai gyventi, subalansuotai maitintis, būtų pabrėžiama judėjimo svarba, supažindinama su pagrindiniais rizikos veiksniais, mūsų šalies gyventojų sveikata būtų geresnė, pagerėtų gyvenimo kokybė, pailgėtų jo trukmė“, – kalbėjo profesorė.
Tikimybė patirti infarktą ar susirgti kitomis širdies ir kraujotakos ligomis gerokai padidėja esant tokiems rizikos veiksniams kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, antsvoris, nuolatinis stresas, cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis kraujyje.
Anot J.Plisienės, kertiniai širdies ir kraujagyslių ligoms kelią užkertantys veiksniai – judėjimas ir sveika mityba.
„Kalbant apie šių susirgimų prevenciją būtent mitybai reikėtų skirti labai daug dėmesio.
Juk sveikos gyvensenos link galime pradėti žengti vos pravėrę šaldytuvo dureles. Norint išlikti sveikiems labiausiai rekomenduojama laikytis Viduržemio jūros regiono mitybos taisyklių“, – tikino profesorė.
Įrodyta, kad Viduržemio jūros regiono mityba 10 procentų mažina mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir 8 procentais bendrą mirtingumą. Ši mityba pasižymi daržovių, žuvies, jūrų gėrybių, skaidulų, viso grūdo produktų gausa.
Žinoma, reikia įvertinti, kad gyvename Lietuvoje, todėl, atsižvelgiant į sezoniškumą, ši mityba galėtų būti pritaikyta valgant daržoves, kurios auga pas mus.
Rekomenduojama valgyti labai daug daržovių, kaip užkandis tinka riešutai, siūloma vartoti alyvuogių aliejų. Didžiosios blogybės – sotieji ar hidrinti riebalai, pernelyg daug druskos, cukraus.
Netinkama mityba, kurioje daug hidrintų riebalų, cukraus, druskos, neigiamai veikia lipidų apykaitą, kraujospūdį, sukelia lėtinius uždegimus, skatina trombozę, tokiu būdu smarkiai padidindami tikimybę progresuoti aterosklerozei, susirgti miokardo infarktu ar insultu.
Raudonos mėsos rekomenduojama valgyti ne dažniau kaip 1 ar 2 kartus per savaitę. Ją vertėtų keisti žuvimi, geriausiai riebia, nes ji organizmui duoda daugiau naudos nei liesa.
Taip pat naudingos ankštinės daržovės, ypač įvairios pupelės.
„Viena pagrindinių priežasčių, kodėl sočiųjų riebalų rekomenduojama vartoti kuo mažiau, yra ta, kad jų vartojimas gali padidinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. O kuo jo daugiau, tuo labiau išauga rizika susirgti širdies ligomis“, – tvirtino medikė.
Ji įspėjo, kad nesaikingas angliavandenių ir druskos vartojimas taip pat gali prisidėti prie rizikos susirgti širdies ligomis.
Per didelis druskos kiekis ypač neigiamai veikia kraujospūdį, o rafinuoti angliavandeniai gali padidinti cukraus kiekį kraujyje ir sumažinti organizmo atsparumą insulinui.
Druskos reikėtų mažinti iki 5 gramų per dieną, o sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis reikia suvartoti perpus mažiau.
Cukraus vartojimą taip pat reikia mažinti. Svarbu prisiminti, kad cukrus maisto pramonėje gausiai naudojamas daugelyje gaminių, ne vien saldumynuose.
J.Plisienė siūlė atkreipti dėmesį į tai, kad naujose gairėse kalbama ir apie kavos, be kurios daugelis neįsivaizduoja savo gyvenimo, vartojimą.
Įrodyta, kad nefiltruota kava (ta, kurią užpilame verdančiu vandeniu) didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, todėl jos reikėtų vengti. Filtruotos kavos galima išgerti iki 3 puodelių per dieną.
Norint užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms ne mažiau svarbu ir tai, ar žmogus rūko, vartoja alkoholį.
„Mesdamas rūkyti žmogus labai smarkiai sumažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Įrodyta, kad nepriklausomai nuo to, kiek žmogus prieš tai rūkė, sprendimas mesti rūkyti gyvenimą pailgina 5 ar net 10 metų“, – teigė medikė.
Pagal kardiologų rekomendacijas, alkoholio galima išgerti ne daugiau nei 100 gramų per savaitę.
Tačiau profesorė siūlė įvertinti tai, kad alkoholio, net ir silpno, vartojimas didina onkologinių ligų pavojų ir mažina gyvenimo trukmę.
Norint išlikti sveikiems būtina cukrinio diabeto prevencija, taip pat svarbu stebėti arterinį kraujospūdį ir cholesterolio kiekį.
Sistolinis kraujospūdis turėtų būti žemesnis nei 140/90 mmHg, bendrasis cholesterolis – ne daugiau kaip 5 milimoliai litre, o MTL cholesterolio koncentracija kraujyje turi būti mažesnė kaip 3 milimoliai litre. Sergančiųjų širdies ligomis – mažiau nei 1,4 milimolio litre.
„Stresas, psichologinės problemos, socialinė atskirtis taip pat didina infarkto ir kitų širdies ligų skaičių. Todėl labai svarbu turintiems psichoemocinių sutrikimų laiku kreiptis į psichologą ir užkirsti kelią kardiologinėms ligoms“, – aiškino J.Plisienė.
Profesorė sakė, kad simptomų, pranešančių apie širdies ligas, yra ne vienas, tačiau pagrindinis – skausmas krūtinėje.
„Ne kiekvienas skausmas krūtinėje yra dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Bet jeigu skausmas yra spaudžiantis, gniaužiantis, atsirandantis plačiai krūtinėje, o ne viename taške, jeigu šis skausmas pasireiškia fizinio krūvio metu, o nustojus aktyviai judėti aprimsta po 10–15 minučių, tai gali būti ženklas, kad problemos kyla dėl širdies ir kraujagyslių ligos. Tokiu atveju būtina kreiptis į šeimos gydytoją, o jis, jeigu reikia, siųs į kardiologo konsultaciją“, – teigė J.Plisienė.
Profesorė priminė, kad į medikus reikėtų kreiptis ne vien pajutus simptomus.
Lietuvoje jau daugiau kaip 10 metų veikia nemokama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, kuria rekomenduojama pasinaudoti vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų.
Pirmiausia riziką įvertina šeimos gydytojas. Jeigu reikia, tokie pacientai siunčiami į kardiologijos centrus, tuomet atliekami tyrimai, sudaromas rizikos veiksnių valdymo planas, esant būtinybei paskiriamas gydymas medikamentais.
„Matome, kad šioje programoje dalyvaujantys žmonės tampa sąmoningesni, daugiau dėmesio skiria rizikos veiksniams, cholesterolio korekcijai, arterinio kraujospūdžio gydymui, sveikesniam gyvenimo būdui, mitybai“, – pasakojo profesorė J.Plisienė.
Ji pabrėžė, kad privalomąjį sveikatos draudimą turintys pacientai programa naudojasi nemokamai. Jiems nereikia laukti, kol pateks pas kardiologą. Pavyzdžiui, Kauno klinikose pagal prevencijos programą tiriamiems pacientams nėra jokios eilės.
