„Stresas yra normali, gynybinė fiziologinė ir psichologinė organizmo reakcija į jaučiamą nerimą, įtampą mokykloje ar darbe, patiriamas nesėkmes, problemas, konfliktus, rūpesčius. Trumpalaikis stresas organizmui gali būti netgi naudingas, suteikiantis motyvacijos, padedantis prisitaikyti prie pakitusių aplinkos sąlygų, pasiruošti išgyventi laukiančius išbandymus, kuriems reikės daug fizinių ir protinių pastangų.
Dėl to su trumpalaikiu stresu, kurį patiriame prieš egzaminą ar svarbų įvykį darbe, puikiai susitvarkome. Tačiau ilgiau nei kelis mėnesius trunkantis stresas ir įtampa gali pasireikšti negalavimais“, – sako R. Blynas.
Vaistininkas priduria, kad ilgą laiką jaučiamas stresas ir įtampa sukuria sniego gniūžtės efektą. Jeigu jaučiame šias emocijas ilgą laiką, sunkiau užmiegame, miegame prasčiau. Jeigu esame neišsimiegoję, neturime jėgų ir energijos, gali kamuoti padažnėjęs pulsas, sustreikuoti skrandis.
Dėl to gali padidėti rūgštingumas, dingti apetitas ir organizmas negauna reikalingų maistinių medžiagų, mineralų ir vitaminų dozės – visi šie neigiami padariniai ilgainiui pakenkia sveikatos būklei, o kai kuriais atvejais net paskatina širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą.
„Emocinė ir fizinė sveikata yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, todėl norėdami įtemptu laikotarpiu apsaugoti save nuo gresiančių negalavimų, turime stiprintis nuolatos. Taip ne tik didinsime savo atsparumą, bet sutaupysime pinigų ir laiko, kuriuos tektų skirti gydymui, kai visas organizmo veikimas bus išderintas“, – sako R. Blynas.
Nusistatykite dienos režimą
Anot vaistininko, būtina nusistatyti dienos režimą ir jo laikytis: suplanuoti skiriamą laiką miegui, darbui, poilsiui ir mėgstamai veiklai.
„Jeigu daug dirbame ar mokomės, turime ir gerai pailsėti. Suskirstykite dieną į blokus, o juos – į valandas ir nusistatykite, ką kiekvienu metu veiksite: kiek laiko praleisite ugdymo įstaigoje ar darbe, kada ilsėsitės, kada pramogausite. Svarbiausia, šioms nustatytoms taisyklėms nenusižengti: tada į savo gyvenimą grąžinsite harmoniją“, – pataria R. Blynas.
Darykite tai, kas teikia džiaugsmą
Jeigu nuolatos jaučiatės įsitempę, geriausia, ką galite padaryti – pailsėti. Ta pati taisyklė galioja ir tiems, kuriuos vargina stresas, nemiga, nuolatinės mintys apie mokslus ir darbus. Vaistininkas dalijasi patarimu, kuriuo pats kiekvieną dieną vadovaujasi.
„Kai uždarau vaistinės duris, sustoju galvoti apie darbą, nes kitu atveju – tęsčiau darbo dieną net grįžęs namo, nepailsėčiau, jausčiausi blogai ir taip kiekvieną dieną alinčiau save. Ta pati taisyklė gali būti pritaikoma ir besimokantiesiems: atlikę visus namų darbus, atsiribokite nuo šių reikalų.
Atsiradusį laisvą laiką skirkite poilsiui, artimiesiems, draugams ir nemažiau svarbu – sau. Norėdami pailsėti nuo įtemptos dienos mokykloje ar darbe, užsiimkite savo mėgstama veikla: sportuokite, vaikščiokite, skaitykite knygas, tapykite, žaiskite mėgstamus stalo žaidimus. Darykite tai, kas teikia džiaugsmą“, – pataria vaistininkas.
R. Blynas priduria, kad visos mėgstamos ir džiaugsmą teikiančios veiklos nukreipia mintis nuo įtampą keliančių problemų ar rūpesčių, o tai reiškia, kad turime galimybę kokybiškai pailsėti ir jaustis žvalesni.
Ugdykite sveikos mitybos įpročius
R. Blynas priduria, kad norintiems tausoti sveikatą, reikia maitintis sveikai ir subalansuotai bei skirti laiko savo mitybos įpročiams.
„Jeigu užkandžiausite degalinėse, greito maisto restoranuose, persivalgysite, maistą kimšite greitai ir skubėsite – pakenksite savo virškinimo sistemai bei skrandžiui. Dėl to dažniau kamuos rėmuo, vidurių pūtimas, virškinimo problemos. Būtina valgyti reguliariai ir aprūpinti organizmą visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis, mineralais ir vitaminais, kad imuninė sistema būtų pajėgi kovoti su ją puolančiais virusais ir bakterijomis“, – pataria R. Blynas.
Išbandykite nusiraminimo pratimus
Vaistininko teigimu, patiriantiems stresą reikėtų įsivertinti savo širdies pulsą. Jį lengva patikrinti: tereikia pridėti du pirštus prie miego arterijos ir paskaičiuoti širdies dūžių skaičių per minutę. Jei šis skaičius viršija 90 kartų per minutę – galime teigti, kad pulsas per dažnas. Tokiu atveju galima išmėginti nusiraminimo, kvėpavimo pratimus.
„Namie praktikuoju vieną pratimą, kuris padeda nuraminti įsismarkavusią širdį, neigiamas emocijas ir stresą: įkvėpiu per keturias sekundes, sulaikau kvėpavimą keturioms sekundėms, iškvepiu per keturias sekundes, sulaikau kvėpavimą keturioms sekundėms ir vėl kartoju iš naujo. Panašių pratimų yra daugiau, galima keletą jų išbandyti ir surasti tą, kuris tiks individualiai“, – pataria vaistininkas R. Blynas.
Padėti gali ir vaistinėse randami preparatai
Anot R. Blyno, vaistinėje galima rasti įvairiausių preparatų, kurie padės spręsti kilusius negalavimus, sustiprinti imuninę sistemą, fizinę ir emocinę sveikatą.
„Jeigu mūsų nervų sistema nualinta, organizmui trūksta magnio ir B grupės vitaminų, todėl reikėtų vartoti jų praturtintus maisto papildus. Jaučiantiems nervinę įtampą, reikėtų išmėginti raminančius, vaistažolių preparatus: valerijoną, sukatžolę.
Jie padės stiprinti nervų sistemą, atsikratyti streso ir padės užmigti. Jeigu kamuoja padažnėjęs širdies pulsas, galima rinktis širdies lašus, gudobelės preparatus. Jei trūksta jėgų, galite išbandyti kofermentą Q10 – energijos apykaitą skatinantį preparatą“, – vardija vaistininkas.
R. Blynas priduria, kad streso neigiamai veikiamą imuninę sistemą reikėtų stiprinti vartojant vitamino C ir D, ežiuolės, cinko, propolio preparatus. Imuninę sistemą galima stiprinti ir vartojant vaistažolių – šeivamedžio, liepos žiedų, čiobrelių, žemuogių, melisos, erškėčių ar jų mišinių – arbatas.
Preparatai, mažinantys rūgštingumą, pilvo pūtimą padės stiprinti fizinę sveikatą, o pagerinti virškinimą, įsavinti reikalingas maistines medžiagas ir vitaminų sintetinimą žarnyne – reguliariai vartojamos gerosios bakterijos.
Dėl ilgą laiką jaučiamos įtampos ir streso kenčia mūsų imuninė sistema, silpsta emocinė ir fizinė sveikata, todėl įtemptu laikotarpiu turime savimi pasirūpinti, kad galėtume išvengti gresiančių ligų ir negalavimų.
