– Ar nugaros skausmui galima priskirti sezoniškumą?
– Galima sakyti ir taip. Nugaros skausmai dažniausiai paūmėja rudenį ir pavasarį. Šiais metų laikais mūsų kūne vyksta adaptaciniai procesai, paaštrėja įvairios ligos ir, žinoma, nugaros problemos. Tai vidinės nugaros skausmų priežastys. Išorinės – kai nugaros skausmą iššaukia įvairūs sodo ir daržo darbai, tiksliau, netinkama kūno padėtis kasant, grėbiant, keliant sunkius daiktus. Tuomet žmogus neretai persitempia ne pagal savo jėgas.
– Koks būna nugaros skausmas?
– Kai žmogus skundžiasi nugaros skausmu, dažniausiai parodo į dvi sritis – juosmeninę, apatinę nugaros dalį arba pusiaują, bei kaklą arba sprandą. Krūtininėje nugaros dalyje skausmas rečiausiai lokalizuojasi, bet irgi pasitaiko.
– Ar tiesa, kad vis labiau nugaros skausmu skundžiasi ir jaunimas?
– Deja, taip. Vis daugiau jaunų žmonių kreipiasi su juosmeninės srities skausmu. Jei anksčiau, mano studijų metais, nugaros skausmas buvo labiau pristatomas kaip pagyvenusių žmonių nusiskundimas, tai darbartinė mano praktika rodo, jog jau mokyklinio amžiaus vaikai turi problemų su nugara. Tėvai vaikus atveda konsultacijai ne dėl kreivo stuburo, bet dėl skaudančios nugaros. Apskritai, žmonės iki trisdešimties labai dažnai skundžiasi juosmens ir sprando srities maudimu.
– Kokios pagrindinės nugaros skausmo priežastys?
– Jų yra daug. Tačiau retai kada nugarą skauda dėl to, kad įvyko kažkokia trauma. Didžiajai daliai žmonių nugaros skausmas tiesiog ima ir atsiranda. Viena pagrindinių priežasčių – sėslus gyvenimo būdas nuo pat vaikystės.
Kiek juda šiuolaikiniai vaikai? Jie daug laiko praleidžia automobilyje (vežamas į darželį ar į mokyklą), grįžęs iškart sėdasi prie kompiuterio arba ima telefoną bei planšetę. Žinoma, skaitmenizuotas gyvenimo būdas padarė savo.
Įsivaizduokite, jei toks sėslus gyvenimo būdas tęsiasi nuo pat mažens, visai kitaip formuojasi vaiko raumenynas, užsikoduoja kūne taip vadinamos silpnosios zonos. Moksleivis ar studentas kone visą dieną sėdi mokykloje ar paskaitose, o suaugęs žmogus vėlgi didžiąją dienos dalį paleidžia sėdėdamas biure. Tad neišvengiamai atsiranda nugaros skausmas. Nes žmogus sutvertas judėti, ne sėdėti. Arba bent daryti pertraukas tarp sėdėjimų.
– Kokią įtaką daugelio nugaros būklei padarė karantinas?
– Karantinas, žinoma, mūsų sveikatai irgi nebuvo į gera. Dirbdami namie nuotoliniu būdu juk ne dažnas turime tam tinkamą kėdę, kurioje būtų komfortiška sėdėti. Juk dažnas, ne paslaptis, dirba miegamajame ant lovos, prie virtuvės stalo ar kavos staliuko svetainėje.
darbo padėtis tikrai paūmino nugaros problemas. Be abejo, emocinė būklė – stresas, įtampa dėl ateities – taip pat turėjo įtakos ne tik bendrai savijautai, bet ir mūsų nugarai.
– Neretai jauni žmonės jau turi stuburo išvaržas. Kas tai įtakoja?
– Kalbant apie nugaros skausmus, viena rimčiausių to priežasčių yra degeneraciniai tarpslankstelinio diskų pakitimai. Išvarža – tarpslankstelinio disko plyšimas, deformacija, kuri pradeda dirginti nervus, todėl žmogui skauda.
Ir tai jau nebėra brandaus amžiaus žmonių problema, išvaržas jau turi paaugliai. Ir tokia tendencija yra visame pasaulyje. Žinoma, kaip ir minėjau, tai pirmiausia siejama su sėsliu gyvenimo būdu, skurdžia mityba, t.y., per daug vartojama greito, šlamštinio maisto, kuris augančiam organzimui neduoda reikiamų medžiagų. Tokiu būdu nesusiformuoja pakankamai stiprus disko audinys ir jis pradeda anksčiau senti. Todėl neretai jauniems žmonėms diskai ir neatlaiko (trūkinėja, plyšinėja), taip formuojasi išvaržos.
– Kokiais atvejais žmogus gali pats sau padėti, o kada jau būtina susirūpinti ir kreiptis į specialistus?
– Jei atsirado toks stiprus nugaros skausmas, kad žmogus nebegali judėti ar keisti padėties, tuomet iškart reikėtų kreiptis į medikus. Jei skausmas yra toks, kad žmogus jį jaučia, bet laisvai gali dalyvauti gyvenime, pirmas patarimas, kurį visada sakau žmonėms – nurimkite, nepanikuokite ir nedarykite staigių judesių. Būna, žmogus pasakoja, jog jam vos suskaudo nugarą, jis sugalvojo dar padaryti tempimo pratimus. Tokiu atveju padarysite sau „meškos paslaugą“ – skausmas dar labiau paūmės.
Kalbant apie išvaržas, deja, tai negrįžtama būklė. Kineziterapija ir fizioterapija gali prevenciškai padėti žmogui gyventi, kad neplyštų kitas diskas, bet išvarža bus visą gyvenimą. O jei išvarža yra per didelė, per daug pavojingai spaudžia nervus, tada neišvengiama yra neurochirurgų intervencija.
– Kokie būtų pratimai ar pirmoji pagalba sau, suskaudus nugarai?
– Pirmoji pagalba – leisti sau nurimti ir, jei tai yra juosmens skausmas, reikia jį atpalaiduoti, paprastai tariant – „nukrauti stuburą“. O tai galime atlikti paprastu pratimu: atsistokite ant grindų „keturiomis“ arba atsiklaupkite prie lovos krašto ir atsiremkite krūtine. Tokioje padėtyje skausmas atslūgsta, po truputį atsipalaiduoja. Tada žmogus pradeda blaiviau mąstyti ir spręsti, ką daryti toliau.
Jei žmogui nugara suskaudo pirmą kartą gyvenime, žinoma, geriausia kreiptis į gydytoją ir atlikti visus būtinus tyrimus. Bet jei žmogus jau žino savo stuburo problemas, minėtos atpalaidavimo padėtys labai padeda.
Skaudant pečių juostai, sprandui taip pat tinka minėtas pratimas atsistoti keturpėsčia, nuleisti galvą žemyn, vengti jos atlošimo atgal. Kai skauda kaklas, pusiau gulima padėtis taip pat gali pagelbėit: atsigulkite ant nugaros ir pasidėkite aukštesnę pagalvę po nugara, kuri būtų ne tik po kaklu, bet ir pečiai atsigultų ant pagalvės. Tokioje padėtyje atsipalaiduos kaklas.
Tai yra tik pirmoji pagalba, o vėliau būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar kineziterapeutą bei reguliariai atlikti pratimus. Jei žmogus turi stuburo problemų, kurios iššaukia pakartotinį skausmą, tik reguliarus darbas su savo raumenynu gali duoti rezultatą. Nėra stebuklingų pratimų, kuriuos padarius, pavyzdžiui, dešimt kartų, jau nebeskaudės nugaros.
– Ar mes, lietuviai, patingime atlikti kineziterapeuto užduotus „namų darbus“?
– Tai čia ne tik lietuviai taip elgiasi, turbūt tas tingumas žmogaus prigimtyje: susirūpiname tik tada, kai skauda, o po kelių pratimų pagerėjus savijautai, pamirštame visas rekomendacijas ir pratimus. Kai skausmas mažėja, kiekvienas turi viltį, kad jau viskas baigėsi ir daugiau nebeskaudės. Deja, taip nėra.
– Kokias sėdėjimo ar gulėjimo klaidas žmogus daro, kitaip tariant, kas kasdienybėje gali provokuoti skausmą nugaroje?
– Viskas, ką mes veikiame 24 valandas per parą, turi reikšmės mūsų kūnui ir savijautai. Sėslesnis gyvenimo būdas, žinoma, neigiamai veikia. Bet juk toks šiuolaikinis gyvenimas, tad vienintelis patarimas – atkreipkite dėmesį į tai, kaip sėdite. Turime sėdėti tinkamoje kėdėje prie tinkamo stalo pagal savo ūgį.
Ir dar svarbus patarimas – nemiegokite ant pilvo. Miegojimas ant pilvo tikrąja to žodžio prasme „išmiega“ išvaržą tiek kakle, tiek juosmeninėje dalyje. Kai gulime ant pilvo, visas stuburas yra tarsi pergręžiamas. Įsivaizduokite, jei tai darote kasdien, metai po metų. Tokiu būdu stuburo diskai gauna per dideles apkrovas, persitempia ir taip pridaro žalos.
Žodžiu, stenkitės miegoti taisyklingai, kada galite nesėdėti – nesėdėkite, kada galite nevažiuoti automobiliu – eikite pėsčiomis. Nes už kiekvieną žingsnį stuburas jums tik padėkos.
