Kiekvienas rūkantis pripažįsta, kad ne kartą yra bandęs mesti rūkyti, bet vis kažko pritrūkdavo. Ar įmanoma padėti žmonėms įveikti šią priklausomybę ar bent jau sumažinti jos žalą? Apie tai buvo kalbama TV8 medicinos laidoje „Sveikas rytojus“.
Neseniai Londone vykusiame Pasauliniame tabako ir nikotino forume (Global Tobacco & Nicotine Forum) apie rūkymo aktualijas diskutavo profesoriai, sveikatos politikos, verslo bei finansų ekspertai iš viso pasaulio.
Forume dalyvavęs Katanijos universiteto (Italija) medicinos profesorius, „Žalos mažinimo centro“ direktorius, Riccardo Polosa pabrėžė, jog norint suprasti problemą, būtina suprasti, kas yra žalos mažinimas.
„Aš palyginčiau tai su šalmo dėvėjimu važiuojant motociklu. Dėvint šalmą galima saugiau mėgautis važinėjimu, nes atsitikus avarijai sumažėja rizika patirti sunkius sužalojimus.
Visgi, tabako žalos mažinimas yra nauja koncepcija. Prieš 2010 metus tabako gamintojai tiesiog negalėjo mažinti žalos, kadangi nebuvo tokių produktų, kuriuose nėra degimo ir kurie galėtų būti alternatyva cigaretėms. Tik dabar atsiradus tabako produktams be degimo, galima taikyti tabako žalos mažinimą“, – apie tabako žalos mažinimą pasakoja profesorius R. Polosa.
„Tabako žalos mažinimas yra labai sąlyginis efektas. Medikai ir psichologai dar iki galo nesusitaria dėl sąvokų prasmės. Faktas, kad valstybei rūkantys žmonės kainuoja labai brangiai, kai tenka juos gydyti. Kai kurie geri pokyčiai Lietuvoje nesulaukia palaikymo, nes per mažai apie juos žinoma. Pasaulio šalys jau ta kryptimi daro veiksmus ir kažkodėl nesidaro ten blogiau. Rizikų visada gali būti. Aš esu už tai, jog kartais verta surizikuoti“, – savo mintimis dalinasi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovas Renaldas Čiužas.
Į rūkymo problemą pasaulis nebegali žvelgti taip, kaip anksčiau, kai buvo tik du pasirinkimai – toliau rūkyti arba mesti rūkyti iš viso. Deja, iki šiol negalintys arba nenorintys mesti rūkyti žmonės, toliau rūko įprastas, sveikatą žalojančias cigaretes.
„Eilę metų rūkančiųjų skaičius Lietuvoje nemažėja. Todėl privalome kalbėti apie tai, kaip sumažinti rūkymo žalą tiems žmonėms, kurie niekada nemes rūkyti. Rūkymas, cigaretės, degimo produktai veikia ne tik širdies kraujagyslių sistemą ar skatina vėžio atsiradimą, bet veikia visas organizmo sistemas“, – apie rūkymo žalą pasakoja med. m. dr. prof. Pranas Šerpytis.
„Rūkantieji cigaretes arba numirs nuo to, arba turės labai rimtų ligų. Mano nuomone, labai logiška alternatyva yra rinktis produktus be degimo. Ne nikotinas, o degimo procesas kenkia organizmui. Pagrindinę žalą kelia dervos, o ne nikotinas“, – pabrėžia medicinos profesorius, ekspertas R. Polosa.
Med. m. dr. prof. P. Šerpyčio teigimu, daugybė šalių pasaulyje jau ėmėsi reikšmingų žingsnių mažindami tabako žalą alternatyvių priemonių dėka.
„Jungtinė Karalystė, Japonija, Australija, Naujoji Zelandija yra tos šalys, kurios jau kalba apie alternatyvias rūkymo žalos mažinimo priemones. Mes taip pat turime būti atviri ir pasakyti, kad tokia alternatyva yra“, – tikina med. m. dr. prof. P. Šerpytis.
„Didžiosios Britanijos sveikatos apsauga jau dabar rekomenduoja elektronines cigaretes, kaip papildomą metodą metant rūkyti. Spalį tai jau taps nacionalinės sveikatos gaire, kuria naudosis gydytojai. Matomas didžiulis rūkymo sumažėjimas visose amžiaus grupėse.
Švedijoje istoriškai ir kultūriškai naudojamas Snus tabako gumulėlis, kurį žmogus įsidėjęs į burną gauna nikotino. Jame nėra jokio degimo. Dėka šio produkto švedai turi mažiausią plaučių vėžio bei kraujagyslių ligų statistiką iš visų europiečių.
Na, o Japonijoje nors ir nėra sveikatos politikos kaip tokios, bet atsiradus kaitinamiesiems produktams, cigarečių pardavimai Japonijoje ženkliai nukrito“, – pasakoja forumo dalyvis, prof. R. Polosa.
Tačiau šios rūkymo žalos mažinimo idėjos sulaukia daug priešiškumo. Profesoriaus R. Polosos manymu, politikai nemėgsta pasikeitimų ir naujovių.
„Žmonės supranta žalos mažinimą, bet jie tiesiog yra įpratę prie tos pačios, senos istorijos apie tabaką, o žiniasklaidoje yra labai daug klaidingos informacijos. Žvelgiant politiniu lygmeniu, politikams reikia paramos, o Pasaulinė sveikatos organizacija yra prieš žalos mažinimą. Politikai linkę nieko nedaryti, nes tai yra labai visuomenę skaldanti tema, tad politikai jos vengia", – teigia prof. R. Polosa.
„Keičiant tam tikrą politiką, reikia įvertinti žmonių poreikius elektroninių cigarečių ar kaitinamojo tabako kontekste. Jeigu tyrimai parodys, kad iš tikrųjų žala yra mažesnė, tuomet bus verta diskutuoti. Lyginant su tradicine cigarete, tai yra geriau, bet negalima sakyti, jog tai yra sveikiau. Produktas patekęs į rinką turi būti aukštos kokybės, ištirtas ir reguliariai kontroliuojamas“, – savo mintimis dalinasi soc. m. dr. prof. R. Čiužas.
Kaip teigia prof. P. Šerpytis, didžiausia problema, kad žmonės rūkymą tapatina su atsipalaidavimu, nors iš tiesų rūkymą reikėtų traktuoti kaip rimčiausių ligų sukėlėją.
„Tai nėra tas atsipalaidavimas, kaip mes galvojame, kad rūkydami mes atsipalaiduosime, patirsime mažiau depresijos, mažiau kitų ligų. Priešingai, mes skatiname ligų atsiradimą! Mes turėtume prieiti tam tikros alternatyvos. Antai metadono programa: dalis žmonių neatsisakę, bet einama prie mažesnės žalos. Tad mes turėtume daugiau kalbėti, daugiau gal reikėtų apvalių stalų kartu su gydytojais specialistais, su visuomene apie tą mažesnę rūkymo žalą, alternatyvias priemones kalbant, juk JAV FDA pripažino“, – teigia prof. P. Šerpytis.
Yra tik du tabako gaminiai, kuriems Jungtinių Amerikos Valstijų maisto ir vaistų administracija (FDA) suteikė modifikuotos rizikos statusą. Vienas iš jų yra kramtomojo tabako gaminys Snus, paplitęs Švedijoje, bei kaitinamojo tabako gaminiai. Tuo tarpu Vilniuje, dar prieš metus, medicinos ekspertai ir visuomenės sveikatos specialistai siūlė sutelkti iniciatyvinę grupę ir iškėlė idėją parengti gaires tabako žalos mažinimo programai. Šiokių tokių pokyčių jau yra.
„Praeitoje Vyriausybėje buvo priimtas sprendimas, jog šie klausimai turėtų būti aparti nacionaliniu lygiu. ir atsisakant valstybinės programos, pereinant į kitą planavimo dokumentą – Nacionalinę darbotvarkę, kuri kaip ir apima žalos mažinimo klausimus, politiškai dabar yra pateikta viešai diskusijai, viešai nuomonei.
Ji turėtų būti svarstoma Seimo pavasario sesijoje, o iki 2023 metų turėsime planą su veikiančiais praktiniais sprendimais. Kuo daugiau mes apie tai kalbėsime ir diskutuosime, tuo efektyviau šviesime visuomenę, sudarydami galimybę žmonėms rinktis“, – ateities perspektyvas Lietuvoje trumpai pristato soc. m. dr. prof. R. Čiužas.
„Kai prieš 10 metų pradėjau dirbti su žalos mažinimu, buvau didelis optimistas, kad tai labai greitai pasikeis. Bet žmonių patirtys yra daug veiksmingesnės nei politika. Tikiu, kad žmonės yra ta varomoji jėga, kuri pakeis šią industriją“, – apie rūkymo žalos mažinimo iniciatyvų stiprėjimą pasaulyje kalba Katanijos universiteto medicinos profesorius, „Žalos mažinimo centro“ direktorius, R. Polosa.
