Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Širdies chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas širdies chirurgas prof. Povilas Jakuška puikiai pamena laikus, kai medikai neturėjo jokių alternatyvų – vožtuvų ligų užkluptiems pacientams buvo atliekamos tik atvirosios krūtinės operacijos.
„Jų metu chirurgai atlikdavo plastinę vožtuvo operaciją, o nesant galimybių vožtuvai būdavo keičiami biologiniu arba mechaniniu protezu“, – pasakojo P.Jakuška.
Reikšmingas lūžis įvyko maždaug prieš 15 metų, kai aortos vožtuvai pradėti implantuoti taikant kateterines technologijas. „Prasidėjo kateterinių technologijų era, kuri suteikia galimybę pasiekti tą patį rezultatą per gerokai mažesnės invazijos procedūras“, – aiškino prof. P.Jakuška.
Tokiu atveju nebereikia atverti paciento krūtinės, procedūros metu suspaustas vožtuvas per venas bei arterijas nustumiamas į numatytą vietą ir išskleidžiamas.
Didžiausias iššūkis – kiek galima suspausti vožtuvo protezą, kad jis pralįstų pro žmogaus kirkšnies kraujagysles. Šiuo metu mažiausi vožtuvai – vos 10–15 milimetrų.
„Kai kuriems pacientams ši technologija yra vienintelis išsigelbėjimas, nes dėl didelės rizikos nėra galimybių atlikti atvirosios širdies operacijos“, – kalbėjo Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos gydytoja kardiologė dr. Eglė Rumbinaitė.
Pasak gydytojos, tai itin aktualu vyresnio amžiaus pacientams, turintiems lydinčių ligų.
Pirmieji minimaliai invazines technologijas pradėjo taikyti pilvo bei kitų sričių chirurgai, invaziniai radiologai, kardiologai ir prireikė laiko, kol jas perėmė širdies chirurgai.
„Kodėl širdies chirurgams prireikė daugiau laiko? Širdis nuolat dirba, pumpuoja kraują ir atlikti kokią nors procedūrą jos nestabdant yra nemenkas iššūkis. Prireikė nemažai pastangų, kol technologijos pasiekė reikiamą lygį“, – aiškino prof. P.Jakuška.
Medikai stebi itin spartų technologijų tobulėjimą pastarąjį dešimtmetį, daugėjo šioje srityje dirbančių gamintojų.
Vien Kauno klinikose šiuo metu yra 4 rūšių vožtuvų, kuriuos galima pasirinkti pagal konkretaus paciento gydymo ypatumus.
Parenkant pacientus, tinkamus kateterinėms operacijoms, esminė tampa tiksli pacientų atranka.
„Ne visiems pacientams galime pasiūlyti tokią procedūrą dėl anatominių priežasčių, taip pat būtina atlikti daug detalių tyrimų, įskaitant trimatę širdies echokardiografiją, kompiuterinę širdies tomografiją. Tokio tikslaus ir detalaus įvertinimo reikia siekiant išvengti komplikacijų ir parinkti tinkamiausią operacijos strategiją konkrečiam pacientui“, – tikino prof. P.Jakuška.
Net jeigu širdies anatomija gali būti tinkama tokioms technologijoms taikyti, galimybes kartais riboja kraujagyslių skersmuo.
Pasak gydytojo, kateterinės operacijos medikams nėra tokios lengvos ir paprastos procedūros, kaip gali pasirodyti, tačiau pacientui tai nepalyginti lengviau pakeliama operacija ir kartais vienintelė galimybė likti gyvam.
Nors perkateterinė technologija šiuo metu jau pakankamai dažnai taikoma protezuojant aortos vožtuvus, panašiu principu gali būti protezuojami ir kiti vožtuvai – 2017 metų gruodį pirmą kartą pasaulyje kateteriniu būdu Kauno klinikose buvo implantuotas „Cardiovalve“ mitralinio vožtuvo protezas.
Vėliau kauniečiai šią technologiją pritaikė dar beveik 10 kartų ir visos procedūros buvo sėkmingos.
„Mitralinio vožtuvo žiedas dvigubai didesnis negu aortos vožtuvo, todėl ir vožtuvo protezas yra didesnis, sunkiau jį suspausti“, – operacijos ypatumus dėstė prof. P.Jakuška. Dėl tos pačios priežasties sunkiau fiksuoti šį vožtuvą dirbančioje žmogaus širdyje.
„Mitralinio vožtuvo perkateterinius protezus tobulina daug gamintojų, atliekama daugybė klinikinių studijų, todėl nekyla abejonių, kad ši technologija laikoma labai perspektyvia“, – įsitikinęs P.Jakuška.
Vos prieš tris mėnesius Kauno klinikų širdies chirurgai žengė dar vieną reikšmingą žingsnį – transkateteriniu būdu pirmą kartą atliktas triburio vožtuvo protezavimas.
„Atviroji operacija 77 metų pacientui grėsė rimtomis komplikacijomis ar net mirtimi, o po transkateterinės procedūros jis jau kitą dieną valgė ir galėjo savarankiškai judėti“, – pasakojo gydytoja E.Rumbinaitė.
Ji priminė, kad vožtuvų ligos yra išskirtinės gydant širdies ligas, nes nepagydomos jokiais medikamentais.
„Galima tam tikrą laiką sumažinti simptomus, tačiau liga progresuoja, vystosi progresuojantis širdies nepakankamumas ir jos sustabdyti vaistais neįmanoma“, – kalbėjo E.Rumbinaitė.
„Nauji gydymo metodai, technologijos atneša ir naujų iššūkių, komplikacijų, ligų, kokių anksčiau nekildavo, tačiau kartais šie metodai būna nepakeičiami“, – įsitikinęs prof. P.Jakuška.
Pasak jo, tiek širdies chirurgijoje, tiek visoje medicinoje išlieka ta pati kryptis – kuo mažesnis traumatiškumas pacientui, o ateityje atsivers platesnės galimybės kiekvienam pacientui taikyti labiau individualizuotus gydymo metodus.
