„Mūsų imuninė sistema greičiau susidoros su ją puolančiais virusais, jeigu vadovausimės esminėmis taisyklėmis: vartosime daugiau skysčių, ilsėsimės, tinkamai maitinsimės, kvėpuosime garais ir jaučiamus simptomus lengvinsime medikamentais“, – teigia G. Šimkė.
Vaistininkė akcentuoja, kad pasireiškus COVID-19 būdingiems simptomams: karščiavimui, sausam kosuliui, pasunkėjusiam kvėpavimui, staigiam uoslės, skonio praradimui ar susilpnėjimui, reikia susisiekti su savo šeimos gydytoju ir laikantis saviizoliacijos taisyklių atlikti testą. Paaiškėjus rezultatui, bus galima imtis kitų gydymo veiksmų.
Vartokite daugiau skysčių
Kai sergate, turite vartoti dar daugiau skysčių nei įprastai. Padidėjusi temperatūra lemia termoreguliacijos procesus: jų metu kūnas vėsinamas pašalinant vandenį per odą ir plaučius. Jeigu skysčių vartojame per mažai, prasideda dehidratacija, kuri lemia mažiau efektyvias organizmo funkcijas, kylančią temperatūrą, galvos ir sąnarių skausmus, silpnumą ir kitų nepageidaujamų simptomų atsiradimą.
„Kai sergate, rekomenduoju gerti ne tik vandenį, bet ir šiltas arbatžolių arbatas bei sultinius. Įvairios arbatžolės ne tik užtikrina skysčių kiekį organizme, tačiau gali palengvinti simptomus. Liepžiedžių, aviečių lapų ar juodojo šeivamedžio žiedų arbatos yra natūralūs antipiretikai, mažinantys temperatūrą.
Čiobrelių, šalavijo, gysločio lapų, medetkų ar ramunėlių žiedų arbatos gelbsti, kai skauda gerklę, taip pat ramina prasidėjusį kosulį. Tokias arbatas reikėtų vartoti saikingai, o apie galimą šalutinį poveikį ir derinimą su vartojamais vaistais ar papildais vertėtų pasikonsultuoti su vaistininku“, – sako G. Šimkė.
Vaistininkės teigimu, ilgai virti vištienos, jautienos ar kitos mėsos kaulų bei daržovių sultiniai taip pat gali pagelbėti. Sultiniuose yra gausu organizmą stiprinančių vitaminų bei mikroelementų, tarp jų ir vitamino A, K2, cinko, geležies, seleno, omega-3 bei omega-6 riebalų rūgščių. Jų sudėtyje esančios amino rūgštys, tokios kaip glicinas ir argininas, pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu.
Ilsėkitės ir nepamirškite pavalgyti
Sergančio žmogaus organizmas yra priverstas dirbti intensyviau ir naudoti daug energijos išteklių tam, kad galėtų kovoti su ligos sukėlėjais. Dėl šios priežasties svarbu kokybiškai ilsėtis ir suteikti galimybę visus resursus nukreipti kovai su virusu. Miego metu organizmas sutelkia dėmesį į specifinių baltymų, reikalingų imuninės sistemos stiprinimui, gamybą, todėl pasveikti pavyksta kur kas greičiau. Likus šiltoje lovoje, mažesnė tikimybė sušalti, išsekinti organizmą, taip pat mažesnė ir komplikacijų rizika.
Vaistininkės G. Šimkės teigimu, kai sergate, reikia prisiversti valgyti bent mažomis porcijomis tam, kad organizmas turėtų užtektinai energijos kovoti su jį puolančia infekcija.
„Rinkitės grūdines kultūras, pavyzdžiui, avižinių dribsnių košę, kurioje gausu imunitetą stiprinančių vitamino E, beta-gliukano skaidulų. Galite valgyti lapines daržoves, brokolius, vaisius: juose taip gausu vitaminų C, E, kalcio bei skaidulų. Jogurtas ir kiti fermentuoto pieno produktai, kuriuose daugybė magnio, seleno, cinko bei kitų mikro ir makro elementų, padės stiprinti imuninę sistemą ir pagreitinti sveikimą. Padėti sau galite ir valgydami česnaką, gerdami sultinius ir arbatas, pagardintas medumi bei imbieru“, – pataria vaistininkė.
Vartokite maisto papildus
Anot G. Šimkės, organizmo stiprinimui ne visada pakanka su maistu gautų medžiagų ir vitaminų, todėl kartu rekomenduojama vartoti ir maisto papildus.
„Šaltuoju metu laiku ypač naudinga vartoti preparatus, praturtintus vitaminais C, D3, A ir E, cinku, selenu, taip pat ir žuvų taukus. Jeigu nenorite vartoti daug atskirų maisto papildų, galite rinktis vitaminų kompleksus, sudarytus iš keleto skirtingų veikliųjų medžiagų.
Yra galimybė pasirinkti ir labiausiai tinkančią maisto papildo formą – skystą, tai yra emulsijos, mikstūros, sirupai, tinktūros, arba kietą, kaip dražetės, milteliai, piliulės, tabletės“, – pasakoja vaistininkė.
Kvėpuokite garais
Anot G. Šimkės, kai žmogus kvėpuoja garais (inhaliuoja), yra slopinamas kilęs uždegimas ir raminama sudirginta gleivinė. Dėl šios priežasties inhaliacija puikiai tinka gerklės uždegimui slopinti, slogai mažinti ir plaučių ligoms gydyti.
„Inhaliacijoms dažniausiai naudojamas 0,9 proc. druskos tirpalas, kurio galima įsigyti vaistinėse. Jeigu nėra galimybės apsilankyti vaistinėje, galite garinimui naudoti ir paprasčiausią mineralinį vandenį. Šiam procesui naudoti eterinių aliejų nerekomenduoju, nes jie gali sukelti alerginę reakciją. Dėl galimų nelaimingų atsitikimų ar akių sudirginimo rizikos, nerekomenduoju inhaliacijų atlikti virš puodo su verdančiu vandeniu, saugiau rinktis specialius inhaliatorius.
Jeigu neturite galimybės atlikti inhaliacijų, kvėpuoti vandens garais galite ir šiltame duše arba pabandyti drėkinti patalpas, nes tai gali šiek tiek palengvinti jaučiamus simptomus“, – pataria vaistininkė.
Simptomų lengvinimas medikamentais
Jeigu ligos simptomai yra stiprūs ir labai vargina, juos galima kontroliuoti vaistiniais preparatais. G. Šimkės teigimu, temperatūrą mažina paracetamolis, ibuprofenas, deksketoprofenas ir kiti antipiretikai.
„Jeigu skauda gerklę, galite rinktis augalinės kilmės ir cheminės sudėties pastiles ir (ar) uždegimą malšinančius purškalus. Sausam kosuliui slopinti padės pastilės, kurių sudėtyje yra islandinės kerpenos ar šalavijo, taip pat sirupai. Šlapiam kosuliui gydyti yra reikalingi atsikosėjimą skatinantys bei sekretą skystinantys preparatai. Nosies užgulimą palengvins vietiniai arba sisteminiai dekondestantai, antihistamininiai vaistai nuo alergijos ir druskingi nosies purškalai.
Labai svarbu, kad prieš pradėdami vartoti bet kokį vaistinį preparatą, pasikonsultuotumėte su gydytoju ar vaistininku ir perskaitytume informacinį preparato lapelį“, – sako G. Šimkė.
Jeigu kamuoja peršalimas ar silpsta imunitetas, padės subalansuota mityba, skysčių vartojimas, poilsis, kvėpavimas garais, tinkamai parinkti medikamentai ir maisto papildai. Nepamirškite, kad sveikata – brangiausias turtas, o jos būklė – jūsų rankose.
