Ž.Pašiulevičė pasakojo augalais pradėjusi domėtis būdama dvidešimties. Tai, anot žolininkės, kad ir kaip bebūtų keista, paskatino jos silpna sveikata.
„Tuo metu buvo kelių metų laikotarpis, kai ėmiau nuolat sirgti. Vargino įvairios opos, plaučių, inkstų, šlapimo pūslės uždegimai. Viena liga sekė kitą. Supratau, kad reikia ieškoti ligų priežasties, o ne tik gydyti simptomus.
Mano priežastis buvo išsekimas, prie kurio stipriai prisidėjo studijos. Pradėjusi vartoti žoleles supratau, kad esu gerokai sveikesnė ir nustojau taip dažnai sirgti“, – prisiminė pašnekovė.
Patirtį perdavė vyro močiutė
Pradėjusi domėtis vaistažolėmis, daugiausiai žinių ir patirties moteris pasisėmė iš vyro močiutės, kuri, anot Ž.Pašiulevičės, labai mėgo auginti ir skinti įvairias vaistažoles.
„Ji man papasakojo, kokias žoleles geriau skinti ir vartoti. Mano vyro močiutė labai norėjo, kad savo žiniomis vėliau dalinčiausi ir su kitais. Todėl gimus antram vaikui, ėmiau kurti tinklaraštį, nes supratau, kad ši tema įdomi ne tik man – ja vis labiau domisi ir visuomenė“, – teigė vaistažolių entuziastė.
Vaistažolių naudą jau pajuto ir jos artimieji bei pažįstami, kuriems Ž.Pašiulevičės arbatos padėjo įveikti seniai varginusias ligas.
„Mano kaimynė dažnai sirgdavo šlapimo pūslės uždegimu ir vaistinėje pirkdavo medetkų arbatą, nes girdėjo, kad ji padeda esant šiai ligai. Deja, vaistinėse parduodamos arbatos dažniausiai būna labai stipriai išdžiūvusios, panašios į miltukus, jose nebelieka žiedelių.
Todėl kaimynei daviau pabandyti savo rinktų žolių arbatų. Ji sakė pastebėjusi, kad jos visai kitokios. Yra skirtumas, kai geri visą žiedą ir žinai, iš kur jis surinktas. Vartojant tokias žoleles, daug greičiau sveikstama. Man medetkos irgi buvo tos žolelės, kurios padėjo išsigydyti uždegimus, ko nepadarė antibiotikai“, – teigė žolininkė.
Mylimiausios vaistažolės
Ir nors vaistažolės turi daug teigiamų savybių, anot Ž.Pašiulevičės, labai svarbu jas rinkti atsakingai – netinkamai vartojamos jos gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.
„Pavyzdžiui, kartais mamos manęs klausia, ar galima vartoti tam tikras žoleles žindymo ar nėštumo laikotarpiais. Kai kurios gali būti vartojamos visada, kaip, pavyzdžiui, raudonėlis, kuris tinka ir prieskoniams, ir arbatai.
Tačiau su tam tikromis žolelėmis reikia elgtis labai atsargiai, nes kartais jos būna net stipresnės nei vaistai. Jeigu manęs klausia patarimo, stengiuosi įsigilinti į negalavimo priežastį, o ne patarti žmogui naudoti viską ir iš karto“, – komentavo pašnekovė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad svarbu ir tinkamai surinkti bei išdžiovinti žoleles – tuomet jos atskleis naudingiausias savybes.
„Surinkimas turėtų būti atitinkamu metu, dalis žolelių turėtų būti renkama iki Joninių. Kitas, kurios atželia, galima rinkti iki pirmųjų šalnų. Tik svarbu, kad jos nebūtų džiovinamos tiesioginiuose saulės spinduliuose“, – atskleidė pašnekovė.
Dažniausiai žmonėms ji siūlo vartoti tas vaistažoles, kurias yra išbandžiusi ir pamėgusi jos pačios šeima. Tai įvairių augalų – beržų, juodųjų serbentų, aviečių, žemuogių – lapai bei tokios vaistažolės kaip mėta, melisa, šalavijas, bazilikas, medetka, bijūnai, čiobreliai. Visas šias žoleles Ž.Pašiulevičė užsiaugina pati arba renka toliau nuo kelio esančiuose laukuose, kurie nėra purškiami chemikalais.
Peršalimo ligas gydo natūraliai
Moteris teigė, kad, užklupus rimtos ligoms, jos šeima neatsisako vaistų, tačiau peršalimo atveju stengiasi gydytis natūraliomis priemonėmis.
„Jeigu užklupo peršalimas arba liga nesunki, bandome gelbėtis žolelėmis: geriame arbatas, mirkome kojytes, darome inhaliacijas ar voneles.
Norint antibakterinio poveikio, galima pasidaryti tokį mišinį voniai: šalaviją, kraujažoles, medetkas ir raudonėlį užpilti virintu vandeniu, palikti nusistovėti 10 minučių ir tuomet supilti į vonią“, – patarimais dalijosi vaistažolių ekspertė.
Septynerių sūnų ir pusantrų metų dukrytę auginanti Ž.Pašiulevičė pasakojo, kad norėdama apsaugoti vaikus nuo peršalimo ji taip pat naudoja eterinius aliejus. Juos moteris tepa ant atžalų drabužių, prieš šiems išeinant į mokyklą ar darželį. Tačiau, jeigu peršalimas vis dėlto užklumpa, šeimai, anot pašnekovės, labiausiai padeda vaistažolių arbatos.
„Vienos iš mūsų mėgstamiausių žolelių, skirtų gydyti peršalimui, yra mėta ir liepžiedžiai. Žiemos metu sumaišytos šios žolelės suteikia šildantį skonį ir gaivumą, o vasarą galima į tokį mišinį įdėti ledo ir išeina puiki šaltoji arbata. Imunitetui stiprinti darau arbatą su ežiuolėmis, dilgėlėmis, liepžiedžiais ir aviečių lapais. Galbūt ne visi turi ežiuolių, bet tikrai nėra sudėtinga jų gauti.
Kai kimba peršalimas ir peršti gerklę, puikiai tinka raudonėlis su šalaviju, baziliku ir čiobreliu. O jeigu neturite daug žolelių, tai sakoma, kad medetka yra nuo devyniasdešimt devynių ligų“, – šyptelėjo Ž. Pašiulevičė.
Moteris pridūrė kartais savo socialiniuose tinkluose pasidalijanti ir įdomesniais, daug kam negirdėtais, arbatų receptais.
„Vasarą savo socialiniame tinkle dalijausi, kad iš sodybos parsivežiau ten augančių bijūnų, kurių žiedus galima susidžiovinti ir puikiai panaudoti esant stresui ar nemigai. Tai žmonės labai džiaugėsi, daug kas rašė, kad apie tai nebuvo girdėję, ir būtinai išbandys“, – neslėpė džiaugsmo Ž.Pašiulevičė.
Iš kartos į kartą
Savo laisvą laiką moteris skiria ne tik arbatų gamybai, bet ir natūralių sulčių spaudimui. Pašiulevičių šeima prekiauja obuolių sultimis, kurias spaudžia ir su kitais pačių užaugintais vaisiais, uogomis bei daržovėmis: moliūgais, kriaušėmis, putino ar aronijos uogomis.
Į šią veiklą, pasak pašnekovės, įsitraukia visa šeima – net ir sūnus, kuris noriai padeda rinkti obuolius. Prisimindama verslo pradžią, Ž. Pašiulevičė teigė, kad idėja, prekiauti natūraliomis sultimis, jų šeimai gimė visiškai neplanuotai.
„Pas pažįstamus buvome prisispaudę labai daug sulčių ir visų neišgėrėme, todėl įdėjau skelbimą į „Facebook“, kad parduodame sultis. Jas išpirko per kelias minutes. Taigi nusprendėme, kad kitais metais pasidarysime jų daugiau ir nusipirkome visą įrangą“, – pasakojo ji.
Moteris džiaugėsi, kad jų šeima užsiimdama šia veikla seka savo protėvių pėdomis, mat už netikėtai kilusios minties slepiasi labai įdomi istorija. Pradėjusi auginti obelis ir spausti sultis, pašnekovė sužinojo, kad jos vyro prosenelis buvo agronomas: pats skiepijo, sodino ir išvedinėjo obelų veisles.
Pasirodo, kad bene šimtas jų šeimos sode esančių obelų, nokinančių išskirtinio skonio obuolius, buvo užaugintos Ž.Pašiulevičės vyro prosenelio.
„Visas tas regionas iš vyro prosenelio pirkdavo obelis. Pas mus yra keletas išskirtinių veislių, kurių pavadinimų nė patys nežinome. Užtat žmonės sako, kad tokio skonio sulčių kaip pas mus niekur nepavyksta rasti“, – džiaugėsi moteris.
Šeima natūralias sultis spaudžia iš daugiau kaip 500 obelų, kasmet po truputį plėsdami savo sodą.
„Nežinau, ar jie užaugs, kol mes dar būsim gyvi, o gal jau vaikai ar anūkai jomis rūpinsis“, – šyptelėjo Ž. Pašiulevičė.
Pašnekovė atskleidė ateityje planuojanti gaminti ne tik arbatas bei sultis, bet ir augalų hidrolatus (odos ir plaukų priežiūrai naudojami gėlių vandenys – aut.past.) ar eterinius aliejus.
„Taip pat norėčiau gaminti natūralius muilus ar net sukurti savo kosmetikos liniją. Kas ten žino“, – šypsodamasi pridūrė ji.
