Naujausiose tendencijose – teigiami pokyčiai
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, legalaus alkoholio suvartojimas vienam gyventojui mažėja nuo 2012 m., tačiau 2020 m. vienas 15 m. ir vyresnis Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartojo 11,4 litro absoliutaus legalaus alkoholio (0,3 litro daugiau nei 2019 m.). Apsinuodijimų nuo alkoholio skaičiai palaipsniui mažėja.
Higienos instituto duomenimis, 2020 m. į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl apsinuodijimų alkoholiu buvo kreiptasi 16 proc. mažiau nei 2019 m.
Per paskutinius 12 mėnesių narkotikų vartojimo rodikliai išliko nepakitę, bet vartojusiųjų per paskutinį mėnesį dalis padidėjo nuo 0,8 proc. iki 1,3 proc. Dažniausiai vartojamų narkotikų tendencijos nepakito – Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse narėse, dažniausiai vartojamais narkotikais išliko kanapės ir amfetamino tipo stimuliuojančios medžiagos.
„Vadovaujantis 2019 m. Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD) išvadomis, vertinant mokinių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tendencijas, nuo 1995 m. galima matyti teigiamų pokyčių šalies mastu: alkoholio vartojimas tarp 15–16 metų mokinių buvo mažiausias per 25 metus, sumažėjo ir įprastinių cigarečių rūkymo paplitimas, o nuo 2011 metų fiksuojama nežymi narkotikų mažėjimo tendencija, kuri stebima ir kitose Europos šalyse“, – teigė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius prof. dr. Renaldas Čiužas.
Vis dėlto, Lietuva žymiai viršija ESPAD šalių vidurkius pagal daugelį kitų rodiklių: mokinių, bent kartą gyvenime vartojusių raminamuosius ar migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui (Lietuvos rodiklis siekia 20 proc., ESPAD šalių vidurkis – 6,6 proc.), naująsias psichoaktyviąsias medžiagas (Lietuvos rodiklis siekia 7 proc., ESPAD šalių vidurkis – 4 proc.), elektronines cigaretes (Lietuvos rodiklis siekia 65 proc., ESPAD šalių vidurkis – 40 proc.), mokinių, kurie 13 m. ir jaunesni surūkė pirmąją cigaretę (Lietuvos rodiklis siekia 33 proc., ESPAD šalių vidurkis – 18 proc.) ir pirmąją elektroninę cigaretę (Lietuvos rodiklis siekia – 19,5 proc., ESPAD šalių vidurkis – 11 proc.).
Didžiausias dėmesys skiriamas jaunimui
Nacionalinėje darbotvarkėje iškelti tikslai ir kryptys yra skirti plačiajai visuomenei ir įvairioms amžiaus grupėms. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas labiausiai yra paplitęs tarp jaunimo, todėl Nacionalinėje darbotvarkėje didelis dėmesys skiriamas būtent šiai amžiaus grupei.
„Nėra universalios prevencijos strategijos ar universalių prevencijos priemonių, kurios tiktų visoms tikslinėms grupėms. Pasirinktos strategijos ir priemonės priklauso nuo asmens turimų problemų, jo poreikių, asmenybės, socialinės aplinkos ypatumų. Be abejo, ypatingas dėmesys skiriamas jauniems asmenims, kuri yra pažeidžiamiausia visuomenės dalis“, – sakė R.Čiužas.
Psichoaktyviosios medžiagos dažniausiai pradedamos vartoti dar mokykliniame amžiuje, todėl šių medžiagų vartojimo prevencija bendrojo ugdymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose yra labai svarbi.
„Mokykla yra viena palankiausių aplinkų taikyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemones ar programas, nes mokykloje vaikai praleidžia daugiausia laiko, mokytojai turi informacijos apie vaikus, kurios neturi tėvai, jie pirmieji gali ir pastebėti pirmuosius elgesio pokyčius bei pavojaus ženklus“, – kalbėjo R.Čiužas.
Svarbus ir esminis prevencinės veiklos tikslas mokyklose, jog visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrintų kiekvieno mokinio dalyvavimą bent vienoje nuoseklioje ir ilgalaikėje programoje, apimančioje smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą.
NTAKD direktoriaus teigimu, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija bus veiksminga tik tuomet, kai jos idėjas palaikys visa mokyklos bendruomenė, todėl į aktyvią veiklą svarbu įtraukti šeimą ir bendruomenės narius.
Būtina informuoti tėvus apie mokykloje vykdomas prevencijos programas bei vidaus elgesio taisykles, kuriose reikėtų aptarti ir rūkymo, alkoholio, narkotikų vartojimo klausimus. Be to, šių taisyklių turėtų laikytis ne tik moksleiviai, bet visi mokyklos bendruomenės nariai.
Programoje dėmesys ir aukštųjų mokyklų studentams
Lietuvoje nėra psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencinės programos aukštųjų mokyklų studentams. 2020 m. Departamento vykdytas aukštųjų mokyklų studentų tyrimas parodė, kad narkotikai, naujos psichoaktyviosios medžiagos neretai išbandomi jau pradėjus studijuoti.
Be to, psichoaktyviąsias medžiagas vartoję studentai, savo fizinę ir psichinę sveikatą bei gerovę vertino prasčiau, nei atitinkamų psichoaktyviųjų medžiagų nevartojantys studentai. Studentams trūksta streso įveikos, miego higienos įgūdžių.
„Darbotvarkėje labai tikslingai numatyta kryptis inicijuoti, kurti ir įgyvendinti įrodymais pagrįstas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programas ir priemones, ugdant sveikatai naudingus įpročius ne tik bendrojo ugdymo, profesinėse, bet ir aukštosiose mokyklose“, – sakė R.Čiužas.
Šalyje jau vykdomos prevencijos priemonės
Siekiant teigiamų pokyčių, dar 2018 m. Lietuvos Respublikos seimas patvirtino Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programą 2018-2028 m. Nors tai yra ilgos trukmės dokumentas, kurio tikslų įgyvendinimas buvo planuojamas 10 metų laikotarpiu, kai kurios priemonės jau pradėtos vykdyti.
„Jau yra kuriamos ir pritaikomos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencines priemonės konkrečioms tikslinėms grupėms, plėtojamos ankstyvosios intervencijos paslaugos, diegiami bendrieji prevencinės veiklos kokybės standartai, gydymo paslaugos tampa labiau prieinamos ir į asmens poreikius orientuotos, gydyme taikomi moksliškai pagrįsti metodai, akcizų politika prisideda prie alkoholio, tabako, el. cigarečių prieinamumo mažinimo, greitai įsigalios tabako žaliavos licencijavimo sistema, svarstomi klausimai, susiję su mažiau pavojingų s narkotikų vartojimu susijusių veiklų dekriminalizavimu ir dar daug kitų priemonių“, – apie įgyvendintus planus kalbėjo R.Čiužas.
Pasak politiko, šiuolaikinės psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijos bei iššūkiai, susiję su narkotikų, tabako ir alkoholio paklausos, pasiūlos bei žalos asmeniui ir visuomenei mažinimu, rodo didelį pagalbos ir paslaugų pažeidžiamiems visuomenės nariams teikimo poreikį, kartu valstybės pareigą užtikrinti tikslingai finansuojamas ir teikiamas paslaugas, atitinkančias nacionalinius ir tarptautinius kokybės standartus, didinti visuomenės sąmoningumą, atsakomybę, ugdant kritinį mąstymą.
Ugdant jaunų asmenų gyvenimo įgūdžius, formuojant neigiamas nuostatas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atžvilgiu, bet nemažinant psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumo, norimi rezultatai pasiekti nebus, todėl svarbus ir būtinas balansas, užtikrinant tinkamas prevencijos priemones bei tuo pačiu išlaikant nuoseklumą kontrolės politikos srityje.
Neefektyvi baudimo politika
Lietuva už narkotikus skiria vienas griežčiausių bausmių Europos Sąjungoje, tačiau, R.Čiužo teigimu, jau daug valstybių pripažįsta, kad į baudimą orientuota narkotikų politika yra neefektyvi.
„Darbotvarkės siekis – baudžiamosios politikos peržiūra, nukreipta ne į baudimą, o pagalbą žmogui įgyvendinti proporcingesnes, alternatyvias priemones, tokias kaip gydymas, reabilitacija ir socialinė reintegracija“, – kalbėjo NTAKD direktorius.
Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos formuojamoje tarptautinėje politikoje, grindžiamoje žmogaus teisių užtikrinimo prioritetais, narkotikų vartojimas yra vertinamas kaip visuomenės sveikatos problema, kuri nėra sprendžiama baudžiamosios teisės priemonėmis.
„Neabejotina, narkotikų vartojimas ir su tuo susijusios neteisėtos veikos neturėtų būti toleruojamos, tačiau, sprendžiant narkotikų vartojimo keliamos žalos asmeniui ir visuomenei problemas, pirmiausia, turėtų būti išbandytos veiksmingos, mokslu pagrįstos ir aprobuotos į asmens ir visuomenės sveikatą orientuotos teisinės ir socialinės priemonės, o ne apsiribojama baudžiamąja teise“, – teigė R.Čiužas.
