Išeminis galvos smegenų insultas – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis židininiais neurologiniais simptomais išliekančiais ilgiau nei 24 valandas. Kauno klinikų Neurologijos skyriaus Insultų sektoriaus vadovas, profesorius Vaidas Matijošaitis pasakoja, kad išeminį insultą sukelia kraujagyslių užsikimšimas kraujo krešuliais (trombais), priežastys gali būti kelios.
„Kraujagyslės trombozė gali įvykti dėl įvairių priežasčių: dėl iš susiaurėjusios kraujagyslės atitrūkusio trombo, kuris nukeliavęs iki kraujagyslės uždaro jos spindį, dėl trombo susidariusio pačioje smegenų arterijoje plyšus aterosklerozinei plokštelei, arba dėl trombo, kuris atkeliavo iš širdies, susiformavo dėl ritmo sutrikimo ar kitų širdies ligų“, – sako V. Matijošaitis.
Neaplenkia ir jaunų žmonių
Neurologo teigimu, insultas nėra tik vyresnių žmonių liga, jis diagnozuojamas ir pacientams įkopusiems į trečią, ketvirtą dešimtį.
Dažniausi insulto rizikos veiksniai jauname amžiuje yra širdies patologijos, kraujagyslių disekacija (atsisluoksniavimas), rečiau genetinės priežastys, kraujo krešumo ligos. Aukštas kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai, cholesterolio lygis kraujyje ir mažas fizinis aktyvumas vis dažniau tampa insulto priežastimi jauname amžiuje.
V. Matijošaitis tvirtina, jog tam, kad insultas ištinka vis jaunesnius žmones, įtakos turi ir sėslus gyvenimo būdas, nesveika mityba bei žalingi įpročiai.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Insulto centro vadovas, neurologas doc. dr. Aleksandas Vilionskis sako, jog pasitaiko atvejų, kai insultas diagnozuojamas kūdikystėje ar vaikystėje, tačiau tai tik pavieniai atvejai.
Kai svarbi kiekviena minutė
Pastebėjus, kad žmogų ištiko insultas labai svarbus laikas, simptomus gali atpažinti kiekvienas.
„Insultui būdingi požymiai – staigiai atsiradęs ūmus vienos kūno pusės nusilpimas ar nutirpimas, kalbos sutrikimas, regėjimo sutrikimas viena akimi arba akipločio sutrikimas, koordinacijos sutrikimas“, – sako A. Vilionskis.
Pastebėjus šiuos simptomus, reikia nedelsiant skambinti greitajai medicinos pagalbai (GMP), skambučio metu akcentuoti insulto požymius.
„Tiksliai įvardinus insulto požymius, GMP aktyvuoja insulto kodą, tai reiškia, kad iškvietimas tampa aukščiausios svarbos, jam teikiama pirmenybė, kadangi pas tokį pacientą greitoji privalo atvykti kuo skubiau“, – teigia neurologas.
Anot jo, dar vienas dalykas, kurį galime padaryti, norėdami padėti insulto ištiktam žmogui, tai užtikrinti, kad, kol atvyks greitoji pagalba, jis būtų saugioje patalpoje.
Taip pat galime per tą laiką, kol atvyks pagalba, sudėti šalia ligonio visus vaistus, kuriuos jis vartoja, ir pagalvoti, kada ligonis paskutinį kartą buvo sveikas, kadangi tai tiksliai reikės įvardinti medicinos darbuotojams. Taip pat medicinos darbuotojus reikės įspėti apie pastaruoju metu ligoniui atliktas operacijas.
Profesorius V. Matijošaitis pabrėžia, kad insulto ištiktam žmogui gydymas taikomas nedelsiant: „Vos tik žmogus pakliūna į medikų rankas, GMP teikia pirminę insulto gydymo, būklės stabilizavimo pagalbą ir veža į insulto centrą.“
Lietuvoje aktyviai veikia didieji insulto gydymo centrai: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, kuriuose atliekamos intraveninių trombolizių bei mechaninių trombektomijų procedūros. Veikia ir mažesni insulto gydymo centrai: Alytuje, Telšiuose, Tauragėje, Marijampolėje ir Utenoje.
Juose išeminio galvos smegenų insulto ištiktiems pacientams atliekamos intraveninės trombolizės gydymo procedūros. Insulto centre, priklausomai nuo paciento būklės, įvykio laiko, paciento gretutinių ligų sprendžiama, kokį gydymą taikyti.
„Gydant išeminį insultą, dedamos visos pastangos atidaryti trombuotą kraujagyslę, tai galima atlikti keliais būdais: krešulį bandant tirpdinti vaistais, atliekant vadinamąją trombolizę arba trombą ištraukiant mechaniniu būdu, tai galima atlikti naudojantis specialiais trombo ištraukėjais – atliekant mechaninę trombektomiją, – sako V. Matijošaitis.
– Ne visiems pacientams galima taikyti intraveninę trombolizę ar mechaninę trombektomiją, šių metodų parinkimą nustato griežtos tinkamumo ir netinkamumo sąlygos.“
Neurologas tvirtina, jog tikimybė, kad žmogus visiškai atsigaus po insulto priklauso nuo eilės veiksnių ir tik daliai pacientų insultas nepalieka jokių simptomų.
„Nemaža dalis pacientų po insulto jaučia vienokius ar kitokius liekamuosius reiškinius: kalbos sutrikimą, galūnių silpnumą, tačiau anksti pritaikyti modernieji gydymo metodai leidžia sumažinti šį neurologinį deficitą, tad dauguma gali grįžti į gyvenimą, į darbinę aplinką ir tęsti savo ankstesnes veiklas“, – sako profesorius.
Vis dėlto, jis perspėja, kad insulto pasikartojimo rizika visuomet išlieka, ypatingai didelė ji būna pirmąjį mėnesį po insulto, dar didesnė pirmąją savaitę. Pasikartojimo rizika tiesiogiai susijusi su ligą sukėlusiomis priežastimis, gretutinėmis ligomis.
„Kalbant apie insulto gydymą norisi pabrėžti, kad visada svarbu daug dėmesio skirti jo prevencijai, koreguoti insulto rizikos veiksnius, o ne kovoti su jau įvykusio insulto pasekmėmis“, – pataria V. Matijošaitis.
Riziką didina neteisinga mityba
Mitybos specialistė, dietistė V. Kurpienė teigia, kad didelę dalį insulto sukeltų mirčių pavyktų atitolinti arba visai jų išvengti, jei žmonės vengtų cukraus, druskos, maisto kepimo riebaluose, vartotų pakankamai skysčių.
„Cukrus ir įvairūs jo pakaitalai kelia uždegiminius procesus. Dėl uždegiminių procesų gali didėti cholesterolio lygis kraujyje, mažėti kraujagyslių elastingumas, tirštėti kraujas. Ne tik cukrus, bet ir įvairūs jo pakaitalai gali didinti insulto riziką, net tokių produktų, kaip balti miltai, ryžiai vartojimas nėra gerai. Uždegimus kelia ir skrudinti, riebaluose kepti produktai“, – tvirtina mitybos specialistė.
Jos teigimu, maisto kepimas, jeigu jis yra trumpas ir produktai nesudega, nesuskrunda, nėra blogai, tačiau V. Kurpienė ragina vengti aukštos kepimo temperatūros: „Lietuvoje yra paplitęs mąstymas, kad jeigu šašlykas nėra truputį apdegęs vadinasi jis neiškepęs.“
Visgi, dietistė sako, jog tie, kurie iš savo maisto raciono visiškai išbraukia keptą maistą, riebalus, smarkiai klysta.
„Pastaruoju metu dalis žmonių riebalų vengia kaip maro ir išbraukia juos iš savo raciono, tai didelė klaida, todėl, kad ląstelėms yra būtini riebalai. Riebalų nereikia atsisakyti, tiesiog reikia mokėti juos atsirinkti, vartoti riebesnį maistą, kuriame gausu OMEGA 3 riebalų, pavyzdžiui, valgyti numirkytą silkę, skumbrę, lašišą. Nors dabar visi garbina lašišą, tačiau silkėje yra ne ką mažiau OMEGA 3, ir ji yra kelis kartus pigesnė, tad yra prieinama ir pensininkams“, – sako V. Kurpienė.
Ji atskleidžia, jog, norint užtikrinti gerą kraujotaką, verta valgyti daugiau paprikų ir brokolių, kadangi juose gausu vitamino C. Vitaminą C organizmas geriausiai pasisavina būtent per suvartojamą maistą, o ne per papildus.
„Daugumai vitaminas C asocijuojasi su citrina, atrodo, kad vitaminas C turi būti rūgštus, tačiau tai yra klaidingas mąstymas, nes pavyzdžiui paprikose arba brokoliuose yra kelis kartus daugiau vitamino C negu citrinoje, – teigia mitybos specialistė.
– Paprikose, brokoliuose gausu ne tik vitamino C, bet ir kitų antioksidantų, kurie padeda kraujagyslėms tinkamai funkcionuoti. Norit išvengti insulto, ne ką mažiau svarbus yra fizinis aktyvumas, pastovus miego ritmas.“
Neurologas A. Vilionskis priduria, jog, norint išvengti insulto, reikia atsisakyti žalingų įpročių, stebėti cholesterolio lygį, sergant cukriniu diabetu stebėti glikemijos rodiklius, esant prieširdžių virpėjimui vartoti vaistus skirtus kraujo skystinimui, gydyti gretutinias ligas, identifikuoti rizikos veiksnius ir juos gydyti.
