Žinių radijo laidoje „Ekspertai patarai“ žolininkė Adelė Karaliūnaitė pasakoja, kad kiekvienas žolininkas turi skirtingą darbo stilių ir produkciją. Vyrauja pasenęs požiūris, kad darbymetis yra šiltaisiais mėnesiais. Anot moters, augalus rinkti galima visus metus, svarbu žinoti, kaip juos naudoti ir kokius preparatus gaminti.
„Pas mane yra virš 460 įvairių žolelių rūšių, tai gali būti kad birželį yra renkami augalo žiedai, pavyzdžiui, gudobelės, tada prinoksta vaisiai, tai jie renkami ankstyvą pavasarį. Taip kad darbymetis tęsiasi visus metus“, – dalinasi patirtimi A. Karaliūnaitė.
Moteris tikina, kad švarių laukų yra išlikę labai mažai, daug kur išvystyta pramoninė žemdirbystė. Todėl, anot A. Karaliūnaitės, garantijos, kad nulėkęs į kažkieno pievą rasi tai, ko tau reikia – tikrai nėra. Žolininkė paaiškina, kad reikia dėmesį kreipti į pakeles, kadangi augalai „besigelbėdami“ iš pramoninių laukų pražysta būtent jose. „Važiuojant jeigu pamatai mėlynuojančią ar baltuojančią žydinčią pakėlę, tai reikia sustoti ir pažiūrėti, tada žinosite, kokių augalų ieškoti pievoje, bus lengviau atrasti jį gamtoje“, – paaiškina moteris.
Džiovinimo sąlygos
Džiovinant vaistažoles negali būti labai sausa, turi būti šiek tiek drėgmės. „Augalas vis tiek turi uždaryti savo kvėpavimo angeles ir neišgarinti eterinių aliejų“, – pabrėžia žolininkė. Anot jos, elektrinės džiovyklės pašalina iš augalo visas naudingas medžiagas ir jis tampa sausu.
Rožės ir medetkas reiktų rinkti su rasa, kai pats žiedas dar nėra pilnai atsidaręs. O džiovinti ne aukštesnėje negu 60 laipsnių temperatūroje, kad nesuirtų veiklios medžiagos.
Augalai, kurie turi žalios spalvos – būtina laikyti tamsoje, kad nesuirtų chlorofilas. Pavyzdžiui, žiedai neturi chlorofilo, tai jie niekaip nesuirs, tinka džiovinti saulėje.
Žolininkės teigimu, Lietuvos augalai gali sušalti ir atšilti, tačiau savo veikliųjų medžiagų jie nepraranda. „Džiovinama uoga praranda apie 30 proc. veikliųjų medžiagų, o sušaldant tik 3 proc.“, – pasakoja moteris.
Natūrali vaistinėlė ant palangės
Žolininkė primena, kad vaistiniams augalams užsiauginti nebūtina gyventi kaime ar turėti sodą. Gyvenantys daugiabučiuose taip pat gali mėgautis mažu sodeliu ant palangės. Anot jos, vaistinių savybių kambariniai augalai tikrai turi ne mažiau negu laukiniai augalai.
„Miestiečius šis klimatas tiesiog kankina. Kad pagerintų savo kambarių mikroklimatą ir psichologinę būklę žmogus gali auginti mielą augalėlį, kaip kaktusą ar ant palangės žydinčią pelargoniją, kuri net muses atbaidys“, – sako A. Karaliūnaitė.
Ką patariama vartoti kiekvienam?
Žolininkė pasakoja, kad žmogus turi save stebėti, atkreipti dėmesį į negalavimus, suprasti, kuri kūno viena yra silpniausia, o pasidomėjus galime rasti naudingiausius sau augalus.
Vyšnios – seratonino kiekiui ir nervų veiklai palaikyti, nuotaikai pakelti.
Slyvos – padeda išvengti vidurių užkietėjimo. „Slyva yra išrinkta pačiu vertingiausiu žmonijai augalu, turi didžiulią naudą kepenims, virškinimui, žarnyno peristaltikai“, – dalinasi žiniomis žolininkė.
Sąnariams stiprinti yra labai vertingi agrastai ir erškėtuogės. „Šios uogos turi medžiagų, kurios sutepa kremzles, neleidžia joms sudilti.
Nuo peršalimo žiemos vaistinėlėje pašnekovė rekomenduoja „kačiukų“ pumpurėlius (blindė).
Ant uosio augančios kerpės, anot žolininkės, turi vertingų antibiotinių savybių. Tai antibiotiniai ir dizenfekuojantys augalai, kurie patekę į organizmą iš karto veikia kraują, nesukeldami jokio šalutinio poveikio.
Dilgelės taip pat labai naudingos, o ypač moterims, kurioms yra virš 50 metų. Specialistė pasakoja, kad reikia rinkti jau žydinčias dilgėlių sėklas. „Sėklos vyresnio amžiaus moterims yra naudingos tam, nes padeda atkurti moteriškus hormonus, kad neaugtų nepageidaujami plaukai virš lūpų ir nepadidėtų plaukuotumas“, – teigia A. Karaliūnaitė.
Serbentų uogos – labai reikalingas kraujo gamybai. „Dabar persirgus COVID-19, žmonėms mažėja eritrocitų kiekis, kurie yra atsakingi už deguonies pernešimą į organus. Kai sutrinka eritrocitų veikla – kenčia visi organai: kvėpavimo, virškinimo organai dėl deguonies stygiaus“, – sako pašnekovė.
Kodėl vaistažolių geriau nesmulkinti?
Susmulkinus yra pažeidžiama augalo struktūra bei jis nebetenka veikliųjų medžiagų. „Mes renkame visus kvapniuosius augalus dėl išgaruojančių iš jų medžiagų ir aliejų. Dažniausiai jie būna eterinių aliejų pavidalu, kurie yra lakūs, nedžiūna. Kai augalą susmulkini, aliejus labai greitai išgaruoja“, – įspėja žolininkė.
Moteris laidoje užsimena, kad vasaros laikotarpiu žmonės geria daugiau skysčių, daug prakaituoja, todėl būtina gauti pastiprinimo iš gamtos. „Pasirinkus gysločio sėklų arbatinį šaukštelį jų įpilti į buteliuką su vandeniu, įsidėti sušaldytų uogų, pavyzdžiui, agrastų. Vanduo nuo šaldytų uogų atšals, iš augalo sėklų sultys ir maistingos medžiagos išsiskirs į vandenį ir gausis labai geras, lengvai įsisavinamas vanduo, kuris patenkins ląstelių troškulį labiau nei saldus gėrimas“, – dalinasi patarimu A. Karaliūnaitė.
Klimato kaita žolininkus verčia sunerimti
„Mokslininkai padarė tyrimą, kad nušienautoje pievoje vasara temperatūra įkaista iki 47 laipsnių, o žolėje, kuri yra nešienauta –18 laipsnių prie dirvos paviršiaus“, – dalinasi žiniomis moteris. Anot jos, šiuo metu labiausiai nyksta dvimečiai augalai. Dauguma tradicinių vaistinių augalų yra dvimetės žolės, pavyzdžiui, varnalėšos.
Žolininkė pataria, kad reikėtų propaguoti senovinę pievą, leisti jai užaugti, nepjauti. Pjauti tik tada, kai baigiasi karščiai, kad žemė taip neįkaistų.
