Prakaitavimas – tai natūrali organizmo funkcija, kuria kūnas reguliuoja savo temperatūrą ir apsisaugo nuo perkaitimo. Kartu tai labai individualus dalykas. Vieni žmonės prakaituoja labai negausiai, kiti kasdien išprakaituoja kelis litrus prakaito. Abiem atvejais tai yra normalu. Vis dėlto patiriant fizinį krūvį ar karštį, išskiriamo prakaito padaugėja net kelis kartus, o kartais ir daugiau.
Didžiąja dalimi prakaitą sudaro vanduo, tačiau kartu su juo prakaituodamas organizmas netenka ir svarbių mineralų, reguliuojančių organizmo vandens apykaitos procesus, raumenų ir nervines funkcijas, kurių ženklus netekimas gali sukelti įvairių negalavimų, tarp jų ir širdies ritmo sutrikimus, dehidrataciją.
Sutrikus elektrolitų pusiausvyrai, gali sutrikti gyvybiškai svarbios organizmo funkcijos
Su prakaitu organizmas netenka kalio, magnio, kalcio, o daugiausia – chloro ir natrio.
Žmogaus organizmui svarbiausi elektrolitai yra kalcis, magnis, chloras, fosforas, kalis ir natris. Šie elementai dalyvauja daugelio organų veikloje, padeda reguliuoti vandens kiekį ir apykaitą, reguliuoja raumenų ir nervines funkcijas, kraujo spaudimą, yra atsakingi už įvairių medžiagų pernašą organizme.
Sutrikus elektrolitų pusiausvyrai, gali sutrikti ir įvairių organų veikla, o pasireiškus žymesniam mineralų trūkumui, apie tai ima signalizuoti ir nemalonūs simptomai, kuriuos kartais galima supainioti net su širdies ligomis.
Apie mineralų trūkumą gali signalizuoti pykinimas, bendras silpnumas, nuolatinis nuovargis, mieguistumas, skysčių susilaikymas, sumišimas, mėšlungis ir raumenų trūkčiojimas, skausmas, net širdies ritmo sutrikimai ar traukuliai, galūnių tirpimas. Pasireiškiantys simptomai ir sutrikimai priklauso nuo to, kokių konkrečių mineralų organizmas stokoja.
Kalis ir magnis yra organizmui gyvybiškai svarbūs mikroelementai. Jeigu trūksta kalio, gali pavojingai sutrikti širdies ritmas. Magnio trūkumas taip pat pavojingas širdžiai ir kraujagyslėms, gali sukelti dažną širdies plakimą ir kitus širdies ritmo sutrikimus, arterinę hipertenziją. Karščio pylimas, išsekimas, galvos skausmas, pykinimas, raumenų traukuliai signalizuoja, kad organizme galimai sumažėjo natrio, kurio trūkumas gali sudaryti sąlygas dehidratacijai, sutrikdyti medžiagų apykaitos procesus.
Prieš griebiantis papildų – svarbu įsitikinti
Dažnu atveju pasireiškiant būdingiems simptomams ir įtariant mineralų trūkumą, paprasčiausiai griebiamasi maisto papildų. Šiandien vaistinėse galima įsigyti įvairios formos mineralų ir jų junginių preparatų. Vis dėlto, skubėti vartoti daug ir bet kokių mineralų ne tik netikslinga, bet ir pavojinga.
Tokie simptomai kaip nuovargis, silpnumas, apetito sutrikimai, galvos skausmas būdingi daugeliui sveikatos būklių, o mineralų perteklius yra ne mažiau pavojingas nei jų trūkumas.
Pavyzdžiui, natrio perteklius organizme gali sukelti skysčių susilaikymą, dėl ko kyla edema (tinimas), o ilgainiui turi įtakos ir padidėjusio kraujospūdžio, inkstų ligų išsivystymui.
Ryškus kalio perteklius gali būti pavojingas gyvybei – kyla rizika sustoti širdžiai. Dėl to prieš papildomai vartojant mineralus tikslinga pasitikrinti jų koncentraciją kraujyje ir įsitikinti, ar organizme iš tiesų trūksta mineralų.
Tam atliekami vitaminų ir mineralų tyrimai, leidžiantys objektyviau įvertinti sveikatos būklę, o prireikus tikslingai paskirti reikiamą preparatą.
Mineralų šaltinis – subalansuota mityba
Papildyti organizmą mineralais galima iš natūralių šaltinių – vaisių, daržovių, natūralaus mineralinio vandens. Būtent tokiame vandenyje yra natūraliai ištirpusių mineralinių medžiagų, jų koncentracija gana didelė ir organizmas tai puikiai įsisavina.
Vasarą, ypač užplūdus karščiams, labai svarbu vartoti pakankamai skysčių ir nepraleisti progos stiprinti organizmą šviežiuose produktuose esančiais vitaminais ir mineralais.
