Jungtinių Tautų konsultantas aplinkosauginiais klausimais Rolandas Weberis apibūdina jas kaip „vieną iš labiausiai grėsmingų cheminių medžiagų, kurios kada nors buvo išrastos“.
Maždaug 4500 žmonių pagamintų medžiagų taikomas PFAS žymėjimas, o šios cheminių medžiagų grupės likučių yra praktiškai visame kame – dirvožemyje, geriamajame vandenyje, maiste, gyvūnų ir net žmonių organizmuose.
Ar mano organizme yra PFAS?
Skaičiuojama, kad net 98 proc. amerikiečių kraujyje yra PFAS. Indijoje, Indonezijoje ir Filipinuose atlikti tyrimai parodė, kad toksiškos medžiagos yra beveik visuose tirtuose motinos pieno mėginiuose. Kiekvienas vaikas Vokietijoje amžinai turi „amžinųjų chemikalų“, penktadaliu atvejų koncentracija viršija kritinę ribą.
PFOA ir PFOS – žinomiausi „amžinieji chemikalai“, kurie gali pakenkti kepenims ir inkstams, sumažinti vyrų vaisingumą ir paveikti naujagimių svorį. Aktualu tai, kad šios medžaigos gali sumažinti vakcinų veiksmingumą, o didelė jų koncentracija gali sukelti vėžį. Nauji tyrimai taip pat parodė ryšį tarp šių cheminių medžiagų ir sunkių COVID-19 ligos atvejų.
Erlangene (Vokietija) įsikūrusio medicinos instituto profesorius Thomasas Göenas, Deutshe Welle sakė, kad net ir žemiau kritinės ribos esančios „amžinųjų chemikalų“ koncentracijos organizme, neleidžia nurimti. Medžiagos nepasišalina ir toliau kaupiasi.
„Tai ir yra pagrindinė problema. Galiausiai gali susikaupti toks didelis medžiagos kiekis, kuris jau keltų grėsmę“, – nerimą reiškė Th. Göenas.
„Amžinieji chemikalai“ biologiškai nesuyra, o žmogaus organizmas juos išskiria labai lėtai. Mokslininkai ieško būdų, kaip juos suskaidyti, tačiau galimi metodai dar mažai pažengę.
Kaip amžinai chemikalai atsiduria gamtoje ir mumyse?
Tačiau praktikoje būtent PFAS patvarumas padaro šią medžiagą tokią naudingą. Atsparumas vandeniui, riebalams ir nešvarumams – savybės reikalingos įvairiems pramonės gaminiams. PFAS galite rasti nuo įvairiose prekėse nuo dirbtinės odos gaminių iki gesintuvo putų, dažų ar lėktuvų konstrukcijų.
Daugiausiai PFAS žmonės įsisavina su maistu. Žuvyje, mėsoje, piene, kiaušiniuose ir daržovėse iš užterštų regionų šių cheminių medžiagų gali būti ypač daug.
Dauguma nuotekų valymo įrenginių negali filtruoti cheminių medžiagų likučių, kurie vėliau patenka į aplinką per sąvartynus, pramonines atliekas. PFAS buvo rasta atokiuose Patagonijos kalnuose, net Antarktidos ir Altajaus kalnų sniege, taip pat baltųjų lokių, paukščių ir delfinų organizmuose. Pasislėpti nuo šių medžiagų tiesiog neįmanoma.
Nuo atominės bombos iki mūsų virtuvės
1938 m. JAV cheminių medžiagų koncernas „DuPont“ išrado PTFE, vieną iš pirmųjų PFAS chemikalų. Kadangi jis sugebėjo apsaugoti metalą nuo korozijos neįtikėtinai aukštoje temperatūroje, kompanija jį panaudojo pirmojoje atominėje bomboje.
Netrukus viso pasaulio namų ūkiuose PTFE pasirodė kaip patvari keptuvių danga, kurią puikiai žinome teflono pavadinimu. „Teflon“ prekės ženklas sulaukė milžiniškos sėkmės.
Tačiau 1998 m. kompanija susidūrė su nemalonumais, kai gyvulių augintojas pareiškė, kad jo karvės, besiganančios netoli teflono gamyklos Vakarų Virdžinijos valstijoje, ėmė paslaptingai silpti ir dvėsti.
Robertas Bilottas, aplinkosaugos teisininkas ir ilgametis gyvulių augintojų gynėjas teisme prieš „DuPont“, teigė, kad jo klientas „gali matyti baltą putojantį vandenį, bėgantį iš sąvartyno netoli nuo jo gamyklų“. Netrukus paaiškėjo, kad su teršalais tiesiogiai susidūrė tūkstančiai apylinkės gyventojų, kuriuos PFAS pasiekė per „DuPont“ gamyklos nuotekas ir nutekėjusias sąvartynų atliekas.
Dokumentai rodo, kad „DuPont“, skirtingai nei valstybinės valdžios institucijos, apie pavojų žinojo dešimtmečius, tačiau toksišką medžiagą ir toliau leido į aplinką.
Tyrimai rodo, kad didelis PFAS lygis šioje apylinkėje yra susijęs su išaugusiu sergamumu inkstų ir sėklidžių vėžiu. 2017 m. „DuPont“ sutiko sumokėti nukentėjusiesiems 671 mln. JAV dolerių (554 mln. eurų) kompensaciją už galimą sveikatos sutrikdymą.
Reikalavimus apeina
Kitose šalyse, įskaitant Nyderlandus, Belgiją ir Italiją, buvo pastebėta atvejų, kai PFAS užteršė geriamąjį vandenį ir aplinką.
Dalies „amžinųjų chemikalų“ dabar atsisakoma Europos Sąjungoje (ES), JAV ir Japonijoje, o gyventojų organizmuose aptinkamas jų kiekis stabiliai mažėjo.
Reaguodama į naujus reguliavimus, chemijos pramonė gamina naujos kartos PFAS medžiagas, kuros labai mažai skiriasi nuo pirmtakų, tačiau draudimai joms dar netaikomi.
Kaip galiu apsisaugoti?
Išvengti medžiagų, naudojamų gausybėje skirtingų produktų, nė nežymint jų etiketėse, išties sudėtinga.
Galima atsisveikinti su tefloninėmis keptuvėmis, įsigyti vandens filtrą, kuris apsaugotų nuo PFAS geriamajame vandenyje. PFAS aptinkamas ir plaastikinėse išsinešimui skirto maisto pakuotėse. Atkreipti dėmesį derėtų ir į parduotuvėse perkamų maisto produktų įpakavimus, kurie turi tiesioginį sąlytį su ant jūsų stalo keliausiančiu valgiu.
Pasauliniu mastu spaudimas atsisakyti PFAS auga. Po „Greenpeace“ kampanijos lauko drabužių gamintojai „Vaude“, „Paramo“ ir „Rotauf“ įsipareigojo detoksikuoti savo rūbus. Švedijos baldų gigantė „Ikea“ teigia, kad ji taip pat uždraudė šias medžiagas, o tokios šalys kaip Vokietija, Danija, Norvegija ir Švedija siekia, kad visos PFAS būtų uždrausta visoje ES iki 2030 m.
Parengta pagal Deutshe Welle
