Pasak Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės Morganos Danielės, akivaizdu, kad tabako gaminiai yra žalingi žmogui, tačiau vietoje jau visiems įprastų draudimų ir apribojimų, mes labai dažnai pamirštame elementarią pagalbą metantiems rūkyti, kartais net ir panaudojant alternatyvas tradicinėms cigaretėms.
Ji taip pat mano, kad prieš tabako vartojimą nukreiptos kampanijos pernelyg koncentruojasi į rūkymo žalą. Žmonės šią informaciją jau girdėjo, ji nebėra paveiki.
„Kalbėdami apie (rūkymo – aut. pastaba) žalą nustojame girdėti prasmę šituose žodžiuose. Esame atbukę nuo gąsdinimų, nuo kalbėjimo apie riziką, skaičiavimo, kiek tai kainuoja visuomenės sveikatai“, – dienos be tabako proga pirmadienį Seime surengtos spaudos konferencijos metu sakė M.Danielė.
Ji teigė norinti kalbėti apie „šviesą tunelio gale“ – tabako kontrolės pasiekimus.
Anot M.Danielės, rinkos reguliacija ir gyventojų švietimas dalyje modernių valstybių per paskutinius tris dešimtmečius padėjo rūkančiųjų skaičių sumažinti perpus.
Pagrindinės įvardytos priemonės: produktų sudėties kontrolė, jų sudėties atskleidimas, akcizų reguliavimas, prekybos licencijavimas, reklamos ribojimas, vartotojų švietimas apie riziką, rūkymo ribojimas viešose erdvėse.
„Turime suprasti, kad draudimai neišsprendžia visų problemų, susijusių su tabaku. Kažkurioje vietoje jie išsisemia. Tada turime kalbėti apie tą pagalbos, metantiems rūkyti dalį, kurios Lietuvoje niekada nebuvo.
Mes niekada neturėjome nacionalinės kampanijos metantiems rūkyti, niekada neturėjome plataus masto paslaugų, jų rezultatų stebėsenos“, – sakė parlamentarė ir pridūrė, kad tokios priemonės Jungtinėje Karalystėje taikomos jau kelias dešimtis metų.
Įspūdingas skaičius
Lietuviai pernai surūkė 1,5 proc. mažiau cigarečių nei 2019 m. Tačiau vis dar rūkoma daug.
„Vienas skaičius atrodo gal įspūdingas. Kiekvienam Lietuvos piliečiui, kuriam jau yra 15 metų ir vyresniam per metus teko 1128 cigaretės“, – sakė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius dr. Renaldas Čiužas ir paaiškino, kad tai visų surūkytų cigarečių skaičius padalintas iš Lietuvos gyventojų, rūkančių ir nerūkančių.
R.Čiužo teigimu, Lietuvoje rūkantys dažniausiai renkasi tradicines formas: cigaretes, cigarus, pypkes.
Cigaretes vartoja net 83 proc. rūkančiųjų. Vidutinis rūkantis lietuvis per dieną surūko 12-13 cigarečių.
Tačiau dalis žmonių pereina prie naujų rūkymo būdų. Tiesa, R.Čiužas pažymėjo, kad naujųjų rūkymo technologijų poveikis sveikatai dar nėra iki galo ištirtas. „Kaitinamasis tabakas yra viena iš didžiausių rinkų Lietuvoje. Kita vertus, po visų tyrimų, išsamesnių analizių matysime, kiek tai alternatyvu“, – tvirtino NTAKD direktorius.
Per 100 priežasčių mesti rūkyti
Daugiau kaip 8 milijonai mirčių pasaulyje kasmet yra siejamos su tabaku. Pandemijos akivaizdoje daugybę tabako vartotojų panoro mesti rūkyti, tačiau susiduriama su jiems reikalingų paslaugų prieinamumu. Lietuvoje absoliuti dauguma bandančių mesti rūkyti tai daro be jokios pagalbos.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingridos Zurlytės, tik 23 šalys turi kompleksines metimo rūkyti paslaugas, be kitų pilnai ar dalinai kompensuojamas išlaidas.
Šiemetinės dienos be tabako šūkis: „Pasižadu mesti rūkyti“. PSO siekia, kad mažiausiai 100 milijonų žmonių šiemet pabandytų mesti rūkyti.
Priskaičiuojama daugiau nei 100 priežasčių, kodėl verta mesti rūkyti. Kelios jų:
– Rūkantiems yra didesnė rizika susirgti sunkia COVID-19 ligos forma arba nuo jos numirti;
– Tabakas sukelia širdies-kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos ligas, daugiau kaip dvidešimt vėžio formų ir daugelį kitų lėtinių ligų;
– Tabakas kelia grėsmę jūsų draugų ir šeimos narių sveikatai;
– Tai brangus įprotis;
– Tabakas teršią aplinką (nuorūkos sudaro ženklią dalį surenkamų atliekų).
„Kitos rūkymo priemonės naudojimas – nėra metimas rūkyti. Taip vadinami Vaping-ai, shishos, kaitinamieji tabakai taip pat yra kenksmingi jūsų sveikatai“, – perspėjo I.Zurlytė.
PSO atstovės teigimu, tabako vartotojai turi 84 proc. didesnę tikimybę sėkmingai mesti rūkyti, jei juos intensyviai konsultuoja gydytojas.
Ar elektroninės cigaretės padeda mesti?
PSO skelbia nepalaikanti elektroninių cigarečių, kaip priemonės, padedančios mesti rūkyti.
„Pačios elektroninės cigaretės yra pakankamai naujos rinkoje. Ilgailaikių studijų dar nėra atlikta pakankamai“, – tvirtino gydytoja rezidentė Gintarė Aukselytė ir pabrėžė, kad elektroninės cigaretės nėra sveikesnė alternatyva rūkymui. Tai – mažiau žalinga priemonė, bet vis tiek žalinga.
Pasak jos, yra kelios priežastys, kodėl elektroninės cigaretės galėtų būti panaudojamos mesti rūkyti.
Pirma, e.cigaretės išskiria mažiau kancerogenų, toksinių medžiagų. Tai aktualu ne tik rūkančiajam, bet ir aplinkiniams.
Antra, vartojant e.cigaretes išsaugomas sensomotorinis, socialinis aspektas, kai žmonės kartu rūko, taip drauge praleidžia darbo pertraukėles.
Trečia, e.cigarečių skysčiai – įvairūs. Todėl siekiant nutraukti rūkymą apskritai galima rinktis mažiau nikotino turintį, o vėliau apskritai jo neturintį skystį, taip palengva atsikratant priklausomybės.
„Geriausius rezultatus galime pasiekti ne tik naudojant e.cigaretes, bet taikant jas kartu su psichologiniu palaikymu. Pavyzdžiui, grupinė individuali elgesio terapija – 12 mėnesių netūkymą pasiekia 6 iš 100. O tie, kurie taiko tai kartu su psichologiniu palaikymu, tai nerūko 1 iš 10“, – pasakojo G.Aukselytė.
Tačiau ji pridūrė, kad e.cigaretės sukuria ir papildomų problemų. Atlikta tyrimų, kurie rodo, kad kaitinimo skysčių sudėtis ir ant pakuotės nurodyta jų sudėtis sutapo tik 30 proc. atvejų. Todėl svarbi didesnė jų kontrolė.
Be to, dar nėra žinomas ilgalaikis e.cigarečių poveikis sveikatai. Esami tyrimai apima tik 1-2 metų jų vartojimo laikotarpį.
Nuo 1987 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) gegužės 31-ąją paskelbė Pasauline diena be tabako. Šią dieną visi rūkantieji skatinami bent vieną dieną nerūkyti, o visuomenė skatinama susipažinti su rūkymo žala ir pasauline tabako epidemija.
Nors Lietuvoje ir likusiame pasaulyje rūkančiųjų skaičius mažėja, tačiau vis didesnį populiarumą įgauna naujų elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako gaminių vartojimas. Šie gaminiai kelia ne tik naujus iššūkius, tačiau atveria ir naujas galimybes sprendžiant esamas priklausomybių nuo nikotino problemas.
