Tirti maisto produktus, kurie turėtų gydomąjį poveikį, nėra nauja idėja. Ypač tada, kai maistas yra augalinės kilmės, nes augalų pasaulyje mokslininkams pavyko aptikti ne vieną efektyvią medžiagą kovojant su įvairiomis ligomis ar siekiant jų išvengti.
Būdamas ištikimas Hipokrato priesaikai nepakenkti ligoniui J.Kahnas daug dėmesio skiria moksliniams tyrimams. Kalbėdamas apie tai su Lietuvos gydytojais ir vaistininkais nuotolinėse paskaitose amerikiečių kardiologas aptarė mokslo laimėjimus, kurie atskleidė mitybos programos būtinybę mažinant sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.
Šiuolaikinėje medicinoje be mokslinių tyrimų neįmanoma žengti nė žingsnio. Nors ne visi maisto produktai pasižymi akivaizdžiu teigiamu poveikiu organizmui, fermentuotose sojų pupelėse aptinkama natokinazė verta gerokai didesnio dėmesio.
Jos istorija prasidėjo 1907 metais, kai buvo nustatyta specifinė bakterija (bacillus subtillus natto), o 1925 metais japonų mokslininkai įrodė – natokinazė skaido fibriną, kuris yra trombų susidarymo sistemos pagrindas.
Dėl šios savybės natokinazė sugeba tirpinti krešulius, tačiau neblokuoja fibrinogeno virtimo fibrinu kraujuojant, tai reiškia, kad, skirtingai nei vaistai, ji nedidina vidinio kraujavimo rizikos.
1987 metais šiam fermentui buvo suteiktas natokinazės pavadinimas. Pastaruoju metu natokinazė yra vienas labiausiai ištirtų augalinių junginių. Maždaug prieš 25 metus buvo įrodyta galimybė pernešti natokinazę per žarnyną į kraujotaką vartojant šią veikliąją medžiagą kaip papildą.
Nuotolinėse paskaitose Lietuvos gydytojams ir vaistininkams J.Kahnas pasakojo, kad buvo nesunku rasti įtikinamų pavyzdžių apie natokinazės veiksmingumą. Jis demonstravo skaidrę, kurioje matomos trys tyrimams mokslininkų naudojamos petri lėkštelės su dirbtiniu trombu, o užlašinus natokinazės fermento krešulys išyra.
Trombas po trijų valandų mažėja. Laikas tokiame eksperimente yra svarbus, nes siekiama išsiaiškinti, ar iš fermentuotų sojų pupelių išgrynintas fermentas gali būti efektyvus.
Klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo savanoriai, atskleidė natokinazės saugumą ir veiksmingumą. Kardiologas J.Kahnas aptarė ne vieną tokią išvadą, pavyzdžiui, viename dvigubo placebo tyrime, kuris truko keturias savaites, krešėjimo faktoriai ir bendras saugumas buvo vertinami kaip pozityvūs.
5 naudingi poveikiai
Daug vilčių suteikė tyrimai, į kuriuos buvo įtraukti pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis ir vartojantys krešumą mažinančius vaistus.
Paaiškėjo, kad natokinazė yra saugi vartojant kartu su tokiais vaistais kaip varfarinas, mažos molekulinės masės heparinas ir antitromboziniai vaistai.
Amerikiečių kardiologas J.Kahnas pripažino, kad natokinazė neatsitiktinai pateko į mokslininkų akiratį. Ši biologiškai aktyvi medžiaga turi ne vieną funkciją.
Pirma, ji turi fibrinolitinį poveikį, nes skaido fibriną, kurio perteklius kraujotakoje lemia trombų susidarymą.
Antra, natokinazė sugeba, nors ir nežymiai, mažinti kraujospūdį.
Trečia, buvo įrodyta, kad natokinazė veikia ir kaip kraujo klampumą mažinanti medžiaga, kuri turi savybę ne tik ardyti trombus, bet ir slopinti naujų susidarymą.
Ketvirta, ji mažina trombocitų agregaciją (sulipimą), o tai pradinis kraujo krešulių susidarymo etapas.
Penkta, ji gali pagerinti kraujo cirkuliaciją net kapiliaruose, tai gyvybiškai svarbu visiems organams. Dėl įvairialypio poveikio natokinazė gerina kraujotakos sistemos būklę visame organizme.
Ką sako tyrimai?
2008 metais buvo paskelbtas svarbus hipertenzijos tyrimas, įrodęs natokinazės poveikį kraujospūdžiui. Jame dalyvavo 86 pacientai, sergantys aukšto kraujospūdžio liga hipertenzija. Aštuonias savaites jie buvo gydomi 2000 FV (fibrino skaidymo vienetų) natokinaze arba placebu.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad taikant natokinazės terapiją mažėja sistolinis ir diastolinis kraujospūdis. Šios išvados teikia vilčių, kad papildomas natokinazės vartojimas gali turėti svarbią reikšmę hipertenzijos profilaktikai.
Amerikiečių kardiologas J.Kahnas ypač susižavėjo maždaug prieš trejus metus paskelbtu straipsniu „Klinikinis tyrimas apie natokinazės poveikį miego arterijų aterosklerozei ir hiperlipidemijai“.
Tyrime dalyvavo miego arterijos ateroskleroze sergantys 82 pacientai, kurie atsitiktiniu būdu vartojo kraujo krešumą mažinantį medikamentą arba natokinazę – 6000 fibrino skaidymo vienetų. Tyrimas truko 26 savaites. Išvados atskleidė, kad aterosklerotinių plokštelių regresija (nykimas) buvo stipresnė vartojant natokinazę.
Pristatydamas šio tyrimo išvadas Lietuvos gydytojams ir vaistininkams kardiologas J.Kahnas pabrėžė, kad natokinazė yra unikali medžiaga, galinti lėtinti aterosklerozės progresą. Amerikiečių kardiologas turi gerų naujienų ir iš savo klinikos, esančios Detroito priemiestyje Mičigane, praktikos. 2016-ųjų kovą mokslininkas tyrė 59-erių vyro miego arterijas, jos buvo daug storesnės, nei įprasta, – atrodė kaip maždaug 72-ejų žmogaus.
Tyrimo metu buvo matuojamos miego arterijos sienelės, kurių storėjimas yra ankstyvos aterosklerozės ir rizikos susirgti miokardo infarktu ženklas. Pacientas buvo stebimas apie dvejus su puse metų, kol jam sukako 61 metai.
Per šį laikotarpį paciento miego arterijos sienelės storis sumažėjo ir tapo 15 metų jaunesnės nei tyrimo pradžioje, nes pustrečių metų ligonis vartojo natokinazę – kasdien po 6000 fibrino skaidymo vienetų.
Dar vienas pacientas, turintis rizikos veiksnių, J.Kahno klinikoje buvo ištirtas 2017-ųjų kovą. Vyrui buvo 38-eri, bet jo miego arterijos sienelės buvo kaip šešiasdešimtmečio – net 22 metais senesnės nei jo biologinis amžius. Kai vyras sulaukė keturiasdešimtojo gimtadienio, jo arterijų storis atitiko 12 metų jaunesnio žmogaus arterijų storį. Pusantrų metų jis buvo gydomas natokinaze.
Kardiologas J.Kahnas apgailestavo, kad trūksta tyrimų apie tai, kaip natokinazė gali būti taikoma pacientams, turintiems mechaninius širdies vožtuvus. Dėl šios priežasties J.Kahnas savo klinikoje atsargiai vertina natokinazės skyrimą tokiems ligoniams.
Natokinazės terapija nėra išbandyta ir prieširdžių virpėjimą turintiems pacientams, kuriems gresia insultas. Dėl kairiojo skilvelio trombo ir ūmaus miokardo infarkto pacientai dažniausiai gydomi intervencinėmis procedūromis ir stentavimu.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad natokinazė negali ir neturi pakeisti vaistų, jos pirminis tikslas – atitolinti kraujotakos sistemos ligas, kad vaistų visai nereikėtų. Ji gali būti vartojama kaip papildoma priemonė šalia paskirto gydymo, bet tik pasitarus su gydytoju.
Naudojama trombų profilaktikai
Natokinazė yra patikima priemonė siekiant išvengti pirmojo trombo, taip pat pirminei aterosklerozės profilaktikai. Praturtindama mitybą ji gali padėti turintiems padidėjusį kraujospūdį, didesnį cholesterolio kiekį kraujyje, kenčiantiems nuo cukrinio diabeto, turintiems aterosklerozės požymių ir kitų rizikos veiksnių.
Dėl šios priežasties JAV ypač populiarūs maisto papildai, kurių sudėtyje yra ne tik grynos natokinazės, bet ir įvairių derinių, pavyzdžiui, natokinazės, Q10 ir augalinių ekstraktų mišinių.
Konsultuodamas pacientus įvairiais sveikatos klausimais amerikiečių kardiologas J.Kahnas turi tikslą užkirsti kelią aterosklerozei. Sukūręs mitybos programą širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai jis daug dėmesio skiria Viduržemio jūros dietai ir naujiems mitybos įpročiams ugdyti.
