Pandemija pakeitė daugelio žmonių gyvenimą, ypač paveikė lėtinėmis ligomis sergančius visuomenės narius.
Tuo įsitikinusi Lietuvos sveikatos universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė.
Europos Sąjungoje prognozuojant, kad onkologinės ligos užims pirmąją vietą mirties priežasčių sąraše, kova su vėžiu tampa sveikatos politikos prioritetu.
Europoje kasmet diagnozuojama 3,9 milijono naujų vėžio atvejų, nuo jo miršta 1,9 mln. žemyno gyventojų. Nors COVID-19 pandemija sukėlė sumaišties visų šalių sveikatos sistemose, Lietuvoje pagalba onkologiniams pacientams per visą šį laikotarpį nenutrūko.
Anot E.Juozaitytės, pokyčių vis dėlto vyko tiek teikiant pagalbą, tiek pacientų elgsenoje.
„Pirmiausia – apie vėžio prevenciją. Visuomenė nėra pakankamai informuota apie galimybes išvengti vėžio, anksti jį diagnozuoti, atitolinti ligos progresavimą“, – įsitikinusi prof. E.Juozaitytė.
Pasak žinomos onkologės, koronaviruso pandemija pakeitė daugelio žmonių gyvenimo būdą. Nuotolinis darbas, buvimas namuose yra susiję su mažesniu fiziniu aktyvumu, nutukimu, o tai yra daugelio lėtinių ligų, tarp jų ir vėžio, rizikos veiksniai.
„Žmones slegia nuolatinis stresas, nežinia dėl ateities, todėl ypač vienišų žmonių psichologinė būsena kelia nerimą bet kuriam gydytojui“, – kalbėjo E.Juozaitytė.
Baimė dėl galimybės užsikrėsti apribojo pacientų lankymąsi pas šeimos gydytojus ar onkologus pasitikrinti, taip pat sveikų asmenų dalyvavimą prevencinėse programose.
Lietuvoje veikia 4 prevencinės programos – gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programa, pagal kurią kas 3 metai kviečiamos pasitikrinti moterys nuo 25 iki 59 metų, atrankinė mamografinės patikros programa, skirta moterims nuo 50 iki 69 metų pasitikrinti kas 2 metus.
Pagal storosios žarnos ankstyvosios diagnostikos programą kas 2 metus kviečiami pasitikrinti asmenys nuo 50 iki 74 metų, o priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų. Jeigu tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu, amžiaus riba – 45 metai.
Tačiau 2020-ieji buvo sudėtingi visomis prasmėmis.
Dėl COVID-19 infekcijos grėsmės profilaktiniai tyrimai buvo labai sulėtėję, todėl ir šių prevencinių programų apimtis sumažėjo nuo 28 iki 43 proc.
Pasak E.Juozaitytės, tai yra dažniausios onkologinės ligos ir jas anksti diagnozavus galima iš esmės pakeisti žmogaus ateitį bei likimą. Iki praėjusių metų prevencinės programos buvo įgavusios pagreitį, jose dalyvaudavo vis daugiau žmonių.
„Mažiau patikrinta asmenų, mažiau nustatyta ikinavikinių ligų ar vėžio.
Tačiau onkologinės ligos niekur nedingo“, – perspėjo prof. E.Juozaitytė.
Atrodo, kad žmonės atvyks vėliau, tiesiai į gydymo įstaigas dėl nustatytos pažengusios onkologinės ligos. Šiuo metu diagnozuojama mažiau naujų vėžio atvejų, bet tai apgaulinga situacija, nes tikėtina, kad ateityje staiga išaugs naujų susirgimų skaičius.
Dabar onkologiniai pacientai aktyviai skiepijami, nes yra prioritetinėje grupėje. Visų Lietuvos gyventojų kasdienės aktualijos yra tos pačios, susijusios su dabartine pandemija.
„Grįžtame į įprastą gyvenimo ritmą. Pacientai drąsiau atvyksta konsultuotis, po skiepų jie jaučiasi stipriau“, – pokyčiais džiaugėsi prof. E.Juozaitytė.
Šiemet vasario 3 dieną Europos Komisija paskelbė Kovos su vėžiu planą. Jame išdėstyti esminiai veiksmai, skirti COVID-19 pandemijos poveikiui sergančiųjų vėžiu priežiūrai sušvelninti ir struktūriniams patobulinimams, kurie užtikrintų tvaresnę kovos su vėžiu eigą, sustiprinti.
Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir tarybai pateikiamas šiuolaikinis požiūris į onkologines ligas. Jame teigiama, kad jeigu nesiimsime priemonių kovoti su onkologinėmis ligomis, dėl vėžio prarastų gyvybių skaičius gali padidėti daugiau nei 24 proc.
Šiame komunikate rašoma, kad COVID-19 pandemija smarkiai paveikė sergančiųjų vėžiu priežiūros sektorių, sutrikdė prevenciją ir gydymą, nuo pandemijos pradžios naujų susirgimų onkologinėmis ligomis skaičius sumažėjo, tačiau laukia spartus vėžio atvejų augimas ateityje.
Dokumente nurodoma, kad Europai reikia skubiai atnaujinti vėžio prevencijos, gydymo ir sergančiųjų vėžiu priežiūros įsipareigojimus.
Šis Europos kovos su vėžiu planas suteikia vilčių pagerinti dabartinę situaciją ir reikšmingai pakeisti požiūrį į onkologinėmis ligomis sergančius pacientus pandemijos akivaizdoje.
