Didžioji varnalėša – augalas, kurio vaisius vaikystėje svaidėme draugams į nugaras, tikėdamiesi, kad kibiomis savo viršūnėlėmis jie įsitvers megztinio.
Lotyniškas augalo pavadinimas Arctium lappa išvertus reiškia „kimbantį lokį“.
Europiečiams varnalėšos asocijuojasi su patvorių ir pakelių piktžolėmis, o Tolimuosiuose Rytuose jos labai vertinamos kaip maistas bei auginamos didelėmis plantacijomis.
Ten varnalėšų šaknys naudojamos daržovių patiekaluose, salotose, verdamos kompotuose bei sriubose.
Liaudies medicina ir fitoterapija atkreipė dėmesį į gydomąsias didžiosios varnalėšos savybes.
Žymiausioje kinų medicinos enciklopedijoje Ben Cao Gang Mu naudingosios šio augalo savybės aprašytos daugiau nei prieš tris tūkstančius metų.
Jau tuomet minėtoje enciklopedijoje varnalėša buvo pristatoma kaip efektyvi priemonė toksinams iš kūno valyti.
Yra duomenų, jog varnalėšos kaupiamos medžiagos skatina odos atsinaujinimą, taip pat apsaugo ją nuo aplinkos poveikio žalos. Būtent dėl to rytuose žmonės varnalėšų šaknis vartoja savo kasdienės mitybos racione.
Šiuolaikiniam mokslui pavyko identifikuoti varnalėšos augalinius cheminius junginius, lemiančius gydomąsias jos savybes (tai – poliacetilenai, taninai, arktigeninas, arktinas, beta-eudezmolis, kavos rūgštis, chlorogeno rūgštis, inulinas, trachelogeninas, lapaolis, sitosterolio glikozidas ir diarktigeninas).
Tyrimų metu pastebėta, jog varnalėšos medžiagos padeda valyti kraują bei skatina odos kraujotaką. Varnalėšos šaknis galima vartoti esant uždegiminėms odos ligoms, tokioms kaip egzema ar dermatitai.
Fitoterapijoje varnalėšos augalas plačiai naudojamas furunkulų (šunvočių, vočių) gydymui. Didžiosios varnalėšos sukaupti poliacetilenai pasižymi antibakterinėmis ir priešgrybelinėmis savybėmis.
Ši vaistažolė ne tik slopina uždegimą sukeliančius mechanizmus, bet ir skatina organizmo atsigavimą, aprūpina kūną antioksidantais bei gerina kepenų funkciją.
Fitoterapijoje naudojama vienerių metų amžiaus varnalėšos šaknis, nes tik tuomet ji yra sukaupusi daugiausiai naudingų medžiagų.
Varnalėšų šaknų nepatartina rinkti patiems, nes nepatyrusi akis jas gali supainioti su kitomis labai panašiomis varnalėšų rūšimis, kurios nėra tinkamos vartojimui.
Kadangi pirmaisiais savo gyvenimo metais didžioji varnalėša dar neturi atpažįstamų žiedynų ar vaisių su kabliukais, ją būna sunku atskirti nuo kitų nuodingų augalų. Saugiausia varnalėšų šaknų įsigyti vaistinėje.
Kaip pasigaminti varnalėšų arbatos?
Vienam puodeliui arbatos reikia vieno valgomojo šaukšto varnalėšų šaknų. Užpilkite jas verdančiu vandeniu ir uždengę palaikykite nuo 15 minučių iki 2 valandų. Kuo ilgiau laikysite, tuo arbatoje bus daugiau naudingų medžiagų.
Galima gaminti ir nuovirą: varnalėšų šaknis pavirinkite nuo pusvalandžio iki 45 minučių, palaikykite 15 minučių, kad atvėstų, tada nukoškite. Varnalėšų šaknų arbatą arba nuovirą rekomenduojama gerti 3 kartus dienoje iki 4 savaičių.
Nors ir nėra užfiksuota atvejų, kuomet varnalėšų šaknys pakenkė žmonių sveikatai, tačiau, kol nėra išsamių tyrimų, jų nepatartina vartoti žmonėms, geriantiems kraują skystinančius ir kraujospūdį mažinančius vaistus, nėščiosioms bei žindančioms moterims, taip pat vaikams.
Varnalėšų šaknys mažina gliukozės kiekį kraujyje, todėl jų geriau nevartoti sergantiems cukriniu diabetu, nes yra tikimybė, jog cukraus kiekis kraujyje kritiškai sumažės.
Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos fitoterapijos asociacija.
