Tai rodo naujausias Eurobarometro tyrimas, atliktas 2020 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, kuriame dalyvavo 27 ES narės ir Jungtinė Karalystė, o iš viso buvo apklausti 28 288 žmonės, iš kurių 1 008 – Lietuvoje.
Šiuos tyrimus Europos Komisija (EK) atlieka nuo 2003 m., o naujausiame tyrime daugiausia dėmesio skiriama tabako, elektroninių cigarečių ir kaitinamųjų tabako gaminių paplitimui ES ir žmonių požiūriui į juos.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius prof. dr. Renaldas Čiužas tvirtina, kad iššūkiai, susiję su naujais tabako gaminiais, elektroninėmis cigaretėmis ir naujoviškais bedūmiais tabako produktais, rodo, jog labai svarbu stiprinti prevencijos priemones, kurios padėtų lengviau žmonėms apsispręsti atsisakyti šio žalingo įpročio.
„Natūralu, kad dažniausiai rūkyti metantiems žmonėms iššūkių kyla, kai trūksta motyvacijos tai padaryti. Visada svarbu pirmiausia atrasti tikslą, kodėl reikia nustoti rūkyti, nes tai skatina eiti pirmyn ir jo siekti. Prie prisidėti gali ir valstybės institucijos, siūlančios priemones, kurios motyvuotų atsisakyti rūkymo. Pavyzdžiui, interaktyvi svetainė nerukysiu.lt kasmet sulaukia vis didesnio dėmesio Lietuvoje“, – sako NTAKD direktorius prof. R. Čiužas.
Įprastų tabako gaminių paplitimas
Taigi minėto tyrimo metu nustatyta, kad mažiau nei ketvirtadalis ES respondentų (23 proc.) apklausos metu rūkė cigaretes, cigarus ar pypkes, o daugiau nei kas penktas (22 proc.) nurodė, kad rūkė anksčiau, tačiau metė.
NTAKD direktoriaus prof. dr. R. Čiužo teigimu, nors Lietuvoje, lyginant su ES, rūkančiųjų dalis tokia pati, pastebima, jog žmonės šio įpročio atsisako dažniau.
„Daugiau nei pusė rūkančių lietuvių – 27 proc. – metė rūkyti. Didžioji dalis rūkančiųjų yra 25-54 metų amžiaus vyrai. Visgi ekspertams nerimą kelia tai, kad lietuviai rūko didesniais kiekiais – vidutinis rūkantis lietuvis per dieną surūko 15,3 cigarečių, kai ES vidurkis yra 14,2 cigaretės. Moterys per dieną surūko mažiau cigarečių, lyginant su vyrais, jaunesni tyrimo dalyviai taip pat rūko mažiau“, – sako prof. dr. R. Čiužas.
Įvertinus vidutinį amžių, kuomet pradedama rūkyti, pastebėta, jog ES šalyse rūkyti pradedama dar nesulaukus pilnametystės (17,8 metų). Lietuvos duomenys kiek džiugesni – čia asmenys rūkyti pradeda būdami 19,5 metų.
Daugiau nei pusė rūkančiųjų, vertinant tiek ES (53 proc.), tiek Lietuvos duomenis (52 proc.), yra bandę mesti rūkyti. Įdomu tai, kad tarp bandžiusių mesti rūkyti cigaretes, 11 proc. nurodė, jog šiam tikslui pradėjo vartoti elektronines cigaretes ar panašius prietaisus, 2 proc. – perėjo prie kaitinamojo tabako gaminių.
Elektroninių cigarečių paplitimas
Tyrimo metu nustatyta, kad 9 proc. ES apklaustųjų yra bandę rūkyti elektronines cigaretes. Pastebima, kad tarp Lietuvos gyventojų ši dalis didesnė – 11 proc. Elektronines cigaretes rūko dažniau jaunesni – kas ketvirtas 15-24 metų amžiaus respondentas (25 proc.) nurodė, kad yra bandęs rūkyti elektronines cigaretes, o tarp vyriausių tyrimo dalyvių (55 m. ir vyresni) tokių buvo 8 proc.
Kaitinamųjų tabako gaminių paplitimas
Vertinant kaitinamųjų tabako gaminių vartojimo paplitimą, pastebima, kad Lietuvoje beveik kas aštuntas tiriamasis (13 proc.) nurodė, kad yra bandęs šiuos gaminius. Tuo tarpu, ES šis skaičius kur kas mažesnius – 6 proc. Kaitinamuosius tabako gaminius dažniau rūko jaunesni 15-24 metų jaunuoliai – juos bandė 11 proc., o tarp vyriausių tyrimo dalyvių (55 m, ir vyresni) tokių buvo 3 proc.
Kanapių produktų turinčių gaminių paplitimas
Tyrimo dalyvių taip pat buvo klausiama, ar per pastaruosius 12 mėn. jie vartojo kanapių turinčius produktus. Nustatyta, kad Lietuvoje šiuos produktus vartojo 6 proc. apklaustųjų, tuo tarpu ES – 7 proc. Pastebima, kad 4 proc. kanapes rūkė kartu su tabaku. Likusieji teigė, kad kanapes vartojo su kitais augaliniais produktais, kaitinant jas elektroniniuose prietaisuose ar naudojo kanapių ekstraktus skysčiuose, kurie skirti elektroninėms cigaretėms.
