Pavasarį atbundanti gamta turėtų įkvėpti naujiems darbams, tačiau daug žmonių jaučia energijos stygių. Pasak medikų, nuovargis gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, apie kuriuos buvo kalbama sekmadienį TV8 televizijos medicinos laidoje „Sveikatos medis“.
„Pavasarinis nuovargis gali būti susijęs su psichine sveikata: ilga žiema, pilkas oras gali sukelti pavasarinę depresiją. Taip pat ir monotoniška mityba, vitaminų stoka. Kaip žinoma, žiemą vartojamos konservuotos daržovės turi mažiau vitaminų, negu šviežios. O visą tai susidėję kartu gali sukelti lėtinį nuovargį, miego sutrikimus, irzlumą, nerimo sutrikimus“, – laidoje pasakojo LSMUL Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovas, šeimos gydytojas prof. Leonas Valius.
Deja, bet lėtinis nuovargis ar energijos trūkumas gali signalizuoti ir kitą rimtą ligą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 30 proc. planetos gyventojų serga mažakraujyste, arba mediciniškai dar vadinama anemija. Tai organizmo būklė, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų ir hemoglobino.
„Jeigu žmonės turi problemų su vitamino B12 pasisavinimu, ypač senyvo amžiaus žmonės, sutrinka kraujodara. Taip pat jeigu žmones vargina lėtiniai virškinamojo trakto susirgimai, žarnyno, skrandžio uždegimai, kasos ar tulžies pūslės sutrikimai, dėl to taip pat gali sutrikti geležies pasisavinimas bei vystytis anemija“, – teigė prof. L. Valius.
Kalta mityba
Pradinę anemijos diagnozę gali parodyti ir bendrasis kraujo tyrimas, kurio metu nustatomas hemoglobino bei eritrocitų kiekis kraujyje. Tačiau neretai medikai rekomenduoja ir feritino tyrimą, leidžiantį laiku įvertinti geležies atsargas organizme. Geležies stokos mažakraujystė yra labiausiai paplitusi. Ji sudaro net 80 proc. visų mažakraujystės atvejų.
„Iki šiol populiaru tirti geležies kiekį kraujyje, tačiau jis neatspindi anemijos, nes tai gali priklausyti nuo vienkartinio geležies preparato panaudojimo. Pavyzdžiui aš turiu anemiją, žemą hemoglobino kiekį, tačiau tuo pačiu vartoju ir vaistus geležies stokos anemijai gydyti. Tai mano kraujyje geležies kiekis bus normalus, tačiau tai nereiškia, kad neturiu anemijos arba nereiškia, kad tai yra geležies stokos anemija. Būtent tą patikrinti galima feritino tyrimu“, – sakė prof. L. Valius.
Mažakraujystė vystosi iš lėto, mat organizmas sugeba prisitaikyti prie geležies trūkumo. Specialistai sako, kad susirgimų anemija Lietuvoje sumažėtų bent du kartus, jeigu žmonės tinkamai maitintųsi. Na, o esamai mažakraujystei koreguoti, rekomenduojama valgyti produktus, iš kurių organizmas gali pasisavinti geležies: tai brokoliai, kopūstai, artišokai, džiovintos arba šviežios slyvos, kivi vaisiai.
Labai naudingos ir jūros gėrybės, tokios kaip vėžiagyviai ar moliuskai. Taip pat valgiaraštyje turėtų būti ir kokybiška raudona mėsa – jautiena arba veršiena. Jeigu pakeitus mitybos įpročius geležies atsargos organizme neatsistato, tuomet gydytojai rekomenduoja vartoti specialius preparatus.
„Geležis, reikalinga mūsų organizmui, turi būti druskų pavidalu arba nešama kartu su prisitvirtinusiu baltymu. Geležies pasisavinimą blogina kava, arbata, sojos produktai. Jeigu yra lengva anemija, galima geležį atstatyti vartojant geriamuosius preparatus. Tačiau jeigu gilesnė anemija, dažniausiai renkamasi intraveninius preparatus. Jie atstato geležies atsargas, pagerina feritino rodiklį ir kartais užtenka net vienos injekcijos per mėnesį“, – teigė prof. L. Valius.
„Sveikatos medis“ – tai laida, nestokojanti svarbiausių medicinos aktualijų bei patarimų, jautrių ir abejingų nepaliekančių gyvenimiškų istorijų tiek iš gydytojų, tiek iš pacientų lūpų.
Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas – NAUJU LAIKU – sekmadieniais, 12 val. per TV8!
