Gyvename laikais, kai prekybos centrai lūžta nuo maisto prekių gausos. Šiandien sunku rasti žmogų, kuris nesvajotų suliesėti. Net ir tie, kurių kūno masės indeksas (KMI) nenukrypsta nuo normos, nuolat laikosi dietos.
Visa tai neliūdintų, jei toks požiūris į maistą neperžengtų leistinų ribų, už kurių prasideda mitybos sutrikimai. Šis sveikatos sutrikimas nėra dietologų prasimanymas, tai rimta diagnozė, įtraukta į tarptautinę ligų klasifikaciją.
Liga pirmiausia pasireiškia pasibjaurėjimu savimi, nerimu, depresija, saviizoliacija, o kartais ir savęs baudimu. Pavyzdžiui, po valgymo būtinas didelės ištvermės ir jėgų reikalaujantis bėgimas stengiantis sudeginti visas iki vienos kalorijas.
Tampame vis išrankesni
Pasaulio specialistai pripažįsta, kad mitybos neurozės yra psichoneurozės sutrikimo apraiška. Mitybos neurozes, viena vertus, skatina maisto produktų reklama. Kita vertus, nauja tendencija – angliavandenių produktų lyderystė prieš baltyminius. Nereikėtų pamiršti ir rimtos konkurencijos maisto produktų rinkoje.
Kaip padėtis rinkoje susijusi su mitybos sutrikimais? Viskas paprasta: tarkim, remiantis genų modifikacija, kviečių derlių galima nuimti nebe du, o keturis kartus per metus.
Dėl genetiškai modifikuotų produktų gausos esame išrankesni maistui. Mūsų nebetenkina tie produktai, kuriuos vartojo seneliai. Bulvės, šviežia ar sūdyta mėsa, ropės ir antaniniai obuoliai – jau praeityje.
Nauja karta dažniausiai perka tuos produktus, kuriuos siūlo reklama. Jei iš šio asortimento ko nors nėra maisto krepšyje, atsiranda emocinis nepasitenkinimas, pojūtis, jog nesi pakankamai sėkmės lydimas, kad įsigytum tai, kas siūloma.
Vietos visuomenėje vertinimas pagal įvairias mitybos sistemas stipriai kilstelėjo mitybos sutrikimų skaičiaus kartelę.
Padėties dažnai nevertiname adekvačiai, nes esame įsitikinę, kad didesnis dėmesys mitybos procesui – gerovės ir aukšto socialinio statuso rodiklis. Iš tikrųjų perdėtas rūpinimasis savo racionu gali būti viena iš valgymo sutrikimo apraiškų.
Baimė prarasti „prekinę išvaizdą“
Amžius – taip pat viena mitybos sutrikimo priežasčių. Prasidėjus naujam gyvenimo etapui – maždaug nuo 45 metų – svorio problema atsiranda dėl fiziologijos.
Menopauzės metu, nors to nenorėtų nė viena moteris, papildomi 5 kg prie įprastinio svorio – apsauginė organizmo reakcija. Nutrūkus mėnesinėms ir kartu išnykus vaisingumui riebaliniame audinyje susidaro estrogenai, sumažinantys šio hormono trūkumą.
Bet ar ši aplinkybė ką nors paguodžia, kai visuomenė diktuoja savo sąlygas? Niekam ne paslaptis, kad per pirmąjį susitikimą su būsimuoju darbdaviu jo dėmesys krypsta į išorinius duomenis ir liekną figūrą.
Norint, vaizdžiai sakant, neprarasti prekinės išvaizdos, reikia savo išvaizdą puoselėti ir fizinę formą palaikyti visais prieinamais būdais, taip pat ir badavimu. Į panašią padėtį pateko ne tik ieškantys darbo, bet ir moterys, materialiai priklausančios nuo vyrų.
Bijodamos priaugti svorio nėštumo metu jos pradeda aktyviai sportuoti. Neretai dėl to atsiranda mitybos sutrikimas, vadinamas pregoreksija. Šio negalavimo pasekmės išryškėja labai greitai: anemija, silpnumas, plaukų slinkimas ir, žinoma, depresija.
Būsimajai mamytei gali pasireikšti ir osteoporozė – klastinga kaulų retėjimo liga, pasitaiko pirmalaikio gimdymo atvejų. Nepakankama mityba gresia fiziniam ir psichiniam vaisiaus vystymuisi – net iki rimtų patologijų.
Nuo mitybos sutrikimų kenčia ne tik pasiturimai gyvenančios moterys, kurios iš visų jėgų stengiasi išsaugoti jaunystę, bet ir merginos, norinčios padaryti karjerą.
Specialistų teigimu, mitybos sutrikimus gali lemti stresas, kuris pradeda slėgti maždaug nuo 25 metų. Baigus studijas prasideda darbo paieškos, atsiranda siekis padaryti karjerą.
Pirmiausia tėvai turi atkreipti dėmesį, ką valgo jų atžala, ir, žinoma, patys laikytis sveikos mitybos principų. Jei gimdytojai stori, namuose pilna majonezo ir įvairiausių padažų, vargu ar jų atžala taps taisyklingos mitybos šalininku.
Labiausiai žinomas šių laikų mitybos sutrikimas – anoreksija. Specialistai pastebi, kad tokią diagnozę turinčių pacientų vis daugiau.
Į šią ligą panaši sportinė bulimija arba sporto anoreksija. Taip neoficialiai vadinamas perdėtas fizinio aktyvumo poreikis siekiant išlaikyti mažą svorį ir atitikti grožio idealą.
Dėl nuolatinio anoreksijos temos gvildenimo žiniasklaidoje, pokalbių laidose ir socialiniuose tinkluose anoreksikės etiketė gali būti priklijuota bet kuriai merginai, kurios liesumą lemia genai. Kaip Twiggy, kuri būdama 16-os tapo pirmuoju išgarsėjusiu modeliu paaugliu pasaulyje. Dabar 71 metų britei pavydėtiną lieknumą padeda išlaikyti protingos dietos ir kūno rengyba.
Svarbūs požymiai
Ar yra riba tarp dietų ir mitybos sutrikimo? Nusprendus tiesiog rūpintis savo valgiaraščiu ir laikytis mitybos režimo vargu ar atsiras įkyrių minčių, kurios gali sukelti mitybos sutrikimus.
Tinkamai maitinantis nesilaikoma griežtų apribojimų ir, esant norui, galima sau leisti didkepsnį ar gabalėlį torto. Bet kai dieta tampa griežta svorio kontrole, nuolatiniu kilokalorijų, baltymų, riebalų ir angliavandenių skaičiavimu, vertėtų sunerimti. Negana to, kad žmogus skiria perdėtą dėmesį tam, ką valgo, jis ir aplinkiniams dosniai dalija patarimus dėl maisto kaloringumo.
Įtarimus dėl mitybos sutrikimo gali patvirtinti šie požymiai: nerimastingumas, panikos atakos, saviplaka, savęs kaltinimas, kai kuriems gali kilti minčių net apie savižudybę.
Tokios būsenos negalima palikti savieigai. Reikia kreiptis į šeimos gydytoją ar mitybos neurozių specialistą, nes tai gali sukelti kitokių rimtų sutrikimų.
Suprasti, kad tobulybės siekimas tapo problema, nesudėtinga. Kai valgymo malonumas tampa nuolatine maisto produktų kontrole ir matematiniu kilokalorijų skaičiavimu, veikiausiai tai neurozė arba mitybos sutrikimo požymiai.
Negalite prisiversti rytais pusryčiauti, o pamačius maistą pykina – tai vadinamosios ryto anoreksijos simptomai.
Jei prisiverčiate treniruotis kone nuo ryto iki vakaro, nors esate išsekę, mieguisti ir nenorite to daryti, – tai taip pat gali būti anoreksijos požymiai. Tokiu atveju atidžiai įvertinkite savo sveikatos būklę.
Nukrito svoris, svaigsta galva – net iki sąmonės netekimo, sausi, slenkantys plaukai, sausa oda, užkietėję viduriai ir pilvo skausmai, šalčio netoleravimas, sumažėjęs kraujospūdis, menstruacijų ciklo sutrikimas, pasibjaurėjimas ir nepasitenkinimas savimi – laikas kreiptis į gydytoją.
Nepasitenkinimas ne visada atsiranda iš niekur. Taip organizmas tarsi nori pasufleruoti, kad jo būklė ne visai gera. Tuomet kai kas pradeda pirkti biologiškai aktyvius papildus, kiti – vitaminus.
Geriausias būdas – kreiptis į atitinkamos srities specialistą ir atlikti tyrimus. Juk valgymo sutrikimai sukelia ir somatinės nervų sistemos pakitimus, pažeidžiamas virškinimo trakto darbas, kyla problemų dėl imuniteto.
