Be to, nėra jokio saugaus alkoholio kiekio besilaukiančioms moterims ir vaikams – jo vartojimas gali skaudžiai atsiliepti vaikų vystymuisi, brandai. Apie tai kalbamės su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriumi prof. dr. Renaldu Čiužu.
– Žmonės rūkė, gėrė, svaiginosi ir tai daro dabar – dažnas pasakytų, kad tai tarsi kova su vėjo malūnais, nes visų žmonių nepavyks pakeisti, net kartojant, kokiu blogiu jie užsiima. Koks jūsų noras, misija šiame darbe, kokią prasmę matote?
– Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas sukelia rimtus sveikatos sutrikimus, psichologines ir socialines pasekmes. Nuo jų priklausomi žmonės patenka į socialinės atskirties grupes. Socialinės jų vartojimo pasekmės yra skaudžiausios ne tik žmogui. Jos liečia ir visą visuomenę, nes kyla pavojus kitų žmonių saugumui, daromi dideli materialiniai nuostoliai valstybės mastu.
Tad mano darbo misija yra ne tik prisidėti kuriant sveikesnę ir saugesnę visuomenę, sumažinti psichoaktyviųjų medžiagų daromą žalą, mažinti socialines psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmes žmogui, jo artimiesiems ir visuomenei.
Taip pat su kolegomis siekiame plėsti teikiamų paslaugų spektrą ir prieinamumą, didinti supratimą apie priklausomybių ligas, mažinti stigmatizaciją priklausomų žmonių atžvilgiu ir padėti kuo didesniam ratui žmonių, kuriems reikia pagalbos, grįžtant į normalų gyvenimą, atsisakius kamuojančių priklausomybių.
– Juk tai sunkiai įmanoma misija. Ką konkrečiai darote, siekdami tokių tikslų?
– Darome labai daug. Vienas didžiausių ir svarbiausių mūsų darbų – šiuo metu vykdomas psichologinės socialinės reabilitacijos projektas, kuriuo tikslas – padėti priklausomybių turintiems žmonėms. Siekiame, kad 40 proc. projekto dalyvių, sėkmingai baigę šią programą, pradėtų ieškotis darbo, mokytis arba dirbti, galbūt net bandytų sau susikurti darbo vietą. Tai realūs skaičiai, nes jų slypi kuo tikriausi žmonės, patiriantys sunkumų, jų šeimos, artimieji.
Neabejotinai, tai motyvuoja dirbti. Ypač, kai matai, jog gali padėti žmogui įveikti priklausomybes, sugrįžti į normalų gyvenimą. Juk kai prevencinės priemonės veikia ir duoda teigiamų rezultatų, kai keičiasi žmonių požiūris į žalingus įpročius ir formuojasi neigiamas požiūris dėl jų vartojimo, pamažu keičiasi ir tradicijos.
Esu įsitikinęs, kad tai labai prasmingi darbai. Tai žmonių gyvenimai, sėkmės ir nesėkmės istorijos, tai gimstančios naujos iniciatyvos, kurios virsta darbais su realiais rezultatais.
Vertybė yra tai, kad galime dirbti su socialiniais partneriais ir kartu įgyvendinti prevencijos, ankstyvosios intervencijos priemones, teikti pagalbą priklausomiems žmonėms ir jų artimiesiems.
Galiausiai, man kaip Lietuvos patriotui, tėvui ir paprastam žmogui tai yra puiki galimybė prisidėti kuriant saugesnę ir sveikesnę aplinką visuomenėje, kurioje gyvename.
– Galbūt matydami tyrimus, darydami departamente analizes ir remdamiesi kitų šalių patirtimi, matote daugiau priežasčių, kodėl žmonės svaiginasi ir kada, kas paskatina atsakyti to?
– Žmonės su psichoaktyviosiomis medžiagomis pažįstami nuo seniausių laikų. Jų vartojimas pirmiausiai buvo siejamas su buitiniais ar religiniais papročiais, tradicijomis ten, kur augo augalų, veikiančių žmogaus psichiką. Pavyzdžiui, Rytų kultūroje narkotikai nuo seno buvo tradicijų, ypač religinių ritualų, dalis. Vakarų kultūroje jų vartojimas neturi senų tradicijų. Ko, deja, negalime pasakyti apie alkoholio vartojimą.
Žmonės psichoaktyviąsias medžiagas vartoja dėl įvairių priežasčių. Štai, pavyzdžiui, jaunimas dėl smalsumo, norėdami pritapti draugų kompanijoje, išsivaduoti iš monotonijos, rūpesčių, o kartais ir dėl to, kad narkotikai tapo socialinio gyvenimo ar kultūros dalimi. Toks vartojimas dažnai vadinamas „pramoginiu“.
Deja, kartais organizmui žalingų medžiagų vartojimas gali tapti svarbia žmogaus gyvenimo dalimi. Tai gali įvykti dėl patiriamų emocinių, psichologinių ar socialinių rūpesčių. Pavyzdžiui, norint pamiršti problemas, sumažinti įtampą, stresą, nemalonias emocijas. Tokiais atvejais neretai tai pasirenkama kaip priemonė psichologinėms problemoms spręsti.
Dažniausiai vieni žmonės nustoja vartoti dėl sveikatos problemų. Kitus atsakyti žalingų įpročių gali paskatinti darbo, šeimos praradimas ir kitos su alkoholio vartojimo pasekmėmis susijusios rizikos, tarkim, vairavimas išgėrus. Žmonės tas pasekmes pastebi, tai mato ir artimieji, kurie dažnai ir kreipiasi pagalbos. Visgi atsisakyti psichoaktyviųjų medžiagų gali tik pats žmogus – tai yra jo sprendimas ir kelias į pilnavertišką gyvenimą.
– Lietuvoje pastaruoju metu įsišaknija vakarietiškų šalių kultūra – vakaro užbaigimas su vynu ar viskio taure. Kur tai veda?
– Tokią alkoholio vartojimo „kultūrą“ gali lemti įsitikinimas, kad saikingas vyno vartojimas ne tik nepavojingas, bet ir gerina sveikatą. Deja, tai netiesa.
Pavyzdžiui, šių metų pradžioje Europos širdies žurnale paskelbtas mokslinis tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 108 tūkst. žmonių iš Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Danijos ir Italijos, atskleidė, kad reguliariai vartojant net ir nedidelį kiekį alkoholio padidėja širdies ritmo sutrikimo – prieširdžių virpėjimo tikimybė. O tai yra viena dažniausių insulto priežasčių.
Kasdien vartojant vos 1 standartinį alkoholio vienetą – taurę vyno, stiklinę alaus, stikliuką degtinės, net 16 proc. padidėja prieširdžių virpėjimo išsivystymo tikimybė per 14 metų, lyginant su išvis jo nevartojančiais žmonėmis.
Be abejo, rizika didėja su suvartojamo alkoholio kiekiu. Pavyzdžiui, jei per dieną suvartojama iki 2 standartinių alkoholio vienetų, ši rizika padidėja 28 proc., o jei daugiau nei 4 – ligos tikimybė didėja net iki 47 proc.
Tad nesvarbu ar vartojamas vynas, alus ar degtinė – juose alkoholis yra tas pats, tik jo koncentracija skiriasi priklausomai nuo gėrimo rūšies.
– O kaip galima paaiškinti įsitikinimus, kad alkoholyje yra sveikatai naudingų medžiagų? Kokia realybė?
– Labai dažnai klaidingai pabrėžiama, kad vyne yra sveikatai naudingų ir priešvėžiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, pavyzdžiui polifenolių. Vis tik tam, kad gautų reikiamą kiekį šių naudingų medžiagų, žmogus turėtų suvartoti labai didelį kiekį vyno, kas sukeltų kur kas didesnę žalą nei naudą organizmui.
Be to, kituose produktuose, kurie tiesiogiai nekelia pavojaus sveikatai, šių medžiagų kiekiai yra ženkliai didesni. Europos klinikinės mitybos žurnalas yra paskelbęs maisto šaltinių sąrašą, pagal polifenolių ir antioksidantų kiekį juose. Net kakavoje, kavoje ir arbatoje šių medžiagų yra daugiau, nei raudoname vyne, o baltame vyne kiekiai visiškai maži. Jau nekalbant apie prieskonius, prieskonines žoleles, uogas ir vaisius, kuriuose keliasdešimt kartų didesni šių naudingų medžiagų kiekiai.
Bendrai vertinant alkoholio poveikį tiems, kurie jau turi sveikatos problemų, nerekomenduojama jo vartoti net ir saikingai. Be to, tiek vynas, tiek kiti alkoholiniai gėrimai gali sąveikauti su vartojamais vaistais, kad ir tais pačiais, kurie skirti širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti.
– Vis dar yra manančių, kad kūdikio besilaukianti moteris gali išgerti taurę raudono vyno ar konjako, kartais net gydytojai tai pataria. Ką apie tai manote?
– Vienareikšmiškai – ne. Nėra jokio saugaus alkoholio kiekio laukiantis. Jo negalima vartoti nei laukiantis, nei vaikams. Jei vartojama, kad ir nedideliais kiekiais, kai moteris laukiasi, galimos skaudžios pasekmės būsimam vaikeliui. Tai gali lemti persileidimą, o vaikeliui kilus kyla didelė grėsmė dėl alkoholio vaisiaus sindromo sutrikimo. Ateityje tai gali sukelti rimtų išbandymų jaunuolio gyvenime, jam adaptuojantis visuomenėje, lankant ugdymo įstaigas, mokantis, socializuojantis, gali turėti elgesio problemų.
Be to, maitinant kūdikį motinos pienu taip pat negalima jokio alkoholio vartoti bei turėti kitų žalingų įpročių.
Svarbu paminėti ir tai, kad moterims laukiantis negalima gerti vaistų, kad ir, pavyzdžiui, nuo galvos skausmo. Visuomet reikia tartis su gydytoju.
Devyni laukimo mėnesiai gali nulemti būsimo vaikelio ateitį, tad tikrai verta pakentėti. Be to, žalingų įpročių svarbu atsisakyti abiems partneriams dar planuojant kūdikį, kad jis būtų pradėtas sveikai.
– Žmonėms vis dar atrodo, kad jie tai kontroliuoja, jog tai – „nekalta“ pramoga, laisvalaikis, gero stiliaus akcentas. Galbūt Jums specialistai pateikia duomenis, ką sukelia, lemia toks kasdienis vakaro užbaigimas su taure alkoholinio gėrimo?
– Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siūlo skaičiuoti išgeriamą alkoholio kiekį. Tai vadinama standartiniu alkoholio vienetu. Lietuvoje jo reikšmė atitinka PSO apibrėžimą, pagal kurį 1 standartinis alkoholio vienetas yra 10 g absoliutaus alkoholio (etanolio).
Žmogus žino, kad jis gali išgerti galbūt taurę per dieną ir tai yra tas kiekis, kuris nekelia pavojaus. Bet jei žmogus laukia savaitgalio, kai galės atsipalaiduoti ir gerti be saiko, tai jau yra rimtas pavojaus signalas.
Sveikatai ypač kenkia gausūs epizodiniai išgėrimai, kuomet moteris suvartoja mažiausiai 4, o vyras – 6 standartinius alkoholio vienetus.
PSO išskiria 4 alkoholio vartojimo rizikos lygius – mažai rizikingą, rizikingą, žalingą ir priklausomybę nuo alkoholio. Visi turėtų suskaičiuoti, kiek išgeria alkoholio per savaitę, per dieną, kokios yra jo alkoholio vartojimo tendencijos, tada gal ir būtų galima įvertinti riziką.
– Kaip įvertinti galimybių ribas?
– Tai yra labai individuali ir plona riba. Ją lemia keli veiksniai – fiziologiniai, socialiniai ir genetiniai. Žmonės – labai skirtingi. Neįmanoma pasakyti, kiek alkoholio vartodamas žmogus gali tapti priklausomas. Priklausomybės pradžia yra tada, kai žmogus ima gerti, negalvodamas apie pasekmes – nei socialines, nei ekonomines, nei teisines.
Didžiausias skirtumas tarp girtaujančio ir priklausomo nuo alkoholio yra tai, kad vienas gali nustoti gerti kada panorėjęs, o kitas – ne.
Priklausomas žmogus dažnai sako, kad alkoholis vartojamas tik esant progai, bet priklausomybei progresuojant, progų ieškoma vis dažniau ir galop proga išgerti ima atsirasti vos ne kiekvieną dieną. Madingas įprotis vakaroti su taure gali nuvesti į priklausomybes. Tad sveikiausias pasirinkimas – išvis nevartoti.
