Šiuo metu treniruotes lauke leidžiama vesti iki penkių žmonių grupėms. Trenerės, peticijos iniciatorės Ramintos Kerulytės teigimu, visuomenė pavargusi nuo ribojimų, o fizinis aktyvumas yra svarbus tiek mūsų fizinei, tiek psichologinei būklei.
„Žmonės patys kreipiasi ir klausia, domisi, kada bus galimybė sportuoti reguliariai, su bendraminčiais, nes tai motyvuoja, suteikia pozityvumo, gerų emocijų, kurių dabar ypač reikia. Tad pasirašyti peticiją kviečiu ne tik tuos, kuriems trūksta vidinės motyvacijos, bet ir tuos, kurie nori pradėti aktyviau judėti po darbo namuose, rasti įkvėpimo po žiemos ir praleistų treniruočių.
Vienas kito palaikymas, bendruomeniškumas yra labai svarbus. Siekiame bendro tikslo – judėti, būti sveikesniais, bet kartu ir saugoti vieniems kitus, tad kviečiu prisijungti, pasirašyti peticiją ir palaikyti iniciatyvą“, – komentavo R. Kerulytė.
Fizinio aktyvumo nauda sveikatai pandemijos metu nenuginčijama Sporto gydytojas Dalius Barkauskas atkreipė dėmesį, kad pandemijos metu itin svarbu fiziškai judėti, o užsikrėsti virusu atvirame ore tikimybė yra minimali. „The Lancet Respiratory Medicine“ moksliniame straipsnyje, kuris publikuotas NCBI, nurodoma, kad infekcijos rizika lauke yra kur kas mažesnė nei vidaus patalpose.
Infekcijos kontrolės gairėse teigiama, kad dažniausiai kvėpavimo takų virusas perduodamas kosėjant, čiaudėjant ir kvėpuojant šalia kito žmogaus. Tai paskatino socialinę visuomenės distanciją. Iš pradžių manyta, kad SARS-CoV-2 pernešimas ore yra mažai tikėtinas, tačiau yra vis daugiau įrodymų, kad infekcinės mikrodalelės yra pakankamai mažos, kad liktų ore ir pasiektų asmenis, esančius didesniu nei 2 metrų atstumu nuo užkrėsto asmens.
Pasak Daliaus Barkausko, remiantis įvairiais šaltiniais bei moksliniais tyrimais, reguliarus fizinis aktyvumas pandemijos metu mažina ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų skaičių, didina audinių makrofagų antipatogeninį aktyvumą, fiziniai pratimai lėtina imuninės sistemos veiklos degradaciją, susijusią su senėjimo procesu, didina dopamino, serotonino (laimės hormonų) aktyvumą, turi teigiamą poveikį sergantiems depresija bei kenčiantiems dėl nerimo sutrikimų.
„Labai svarbu ir tai, kad po vakcinacijos fizinis aktyvumas padeda greičiau ir efektyviau susiformuoti antikūnams. Nepamirškime ir to, kad reguliariai sportuojantys žmonės turi 13-30 proc. mažesnę galimybę sirgti onkologinėmis ligomis ir tai tik dalis teigiamų pokyčių, reguliaraus fizinio aktyvumo privalumų.
Dėl visų šių priežasčių sporto gydytojas D. Barkauskas rekomenduoja fizinį judėjimą įtraukti į savo kasdienę rutiną. Treneris Regimantas Sinkevičius akcentavo, kad kiekvienam žmogui yra natūralus noras sportuoti, o kai kuriems tai yra būtinybė dėl sveikatos problemų.
„Prekybos centrams dirbti leidžiama, o viduje perduoti virusą yra didesnė tikimybė nei lauke. Todėl iniciatyvą skatinti žmones sportuoti lauke, labai palaikau. Nauda yra įvairiapusė – grynas oras, didelė erdvė, bendruomeniškumas, saugaus atstumas. Fizinio aktyvumo metu išsiskiria endorfinai (laimės hormonai), o tai ypač svarbu šiuo sunkiu daugeliui žmonių laikotarpiu. Visur svarbus balansas, o tai yra galimybė prisidėti prie sveikatingumo ugdymo bei palaikymo“, – sakė R. Sinkevičius.
Sveikatingumo trenerės Simonos Pajaujienės nuomone, atėjo laikas sveikatą suprasti gerokai plačiau ir ją stiprinti bei saugoti ne vien izoliacija, gydymu, farmacija, bet ir judesiu. „Šia iniciatyva palaikau visą sporto ir sveikatingumo sektorių, ypač trenerius ir pačią visuomenę. Logika diktuoja, kad žmonių skaičiaus ribojimai lauke yra pertekliniai ir labiau tinkami dokumentams, bet ne realybei.
Sergame ne tik Covid, didžioji globali epidemija – fizinis pasyvumas. Mums nežinoma, pagal kokį algoritmą dėliojamas saugumo protokolas, penkių asmenų limitas lauko treniruočių metu. Parkuose, aikštynuose, kiemuose galima prisitaikyti prie situacijos ir organizuoti treniruotes, tačiau, kodėl penkiems, o ne penkiolikai? O jei mokyklos stadionas, kodėl ne visiems penkiasdešimčiai? Norėtųsi paaiškinimų iš Vyriausybės, kurioje vietoje slypi šio draudimo prasmė?“, – kelia klausimą sveikatingumo trenerė.
S. Pajaujienė įsitikinusi, kad lauko treniruotės didesnėms grupėms būtų bent šioks toks postūmis iš mirties taško ir treneriams, ir klubams. Neribokite ir leiskite lauke žmonėms judėti su treneriu, muzika, motyvacija ir laisve. Leiskite pajausti bendruomeniškumą, o treneriams pamažu sugrįžti į darbus, gauti bent šiek tiek pajamų, padėti visuomenei atsistatyti po labai sunkaus sveikatai periodo. Leiskite jau dabar, nes vėliau gali būti per vėlu“, – kvietė prisidėti prie iniciatyvos S. Pajaujienė.
