Šiuolaikinės technologijos atveria naujas galimybes ištirti, kiek įvairiuose augaluose yra skirtingų vitaminų, mineralų, mikroelementų bei antioksidantų. Tokie tyrimai tarsi suteikia antrą kvėpavimą tradiciniams, tačiau kiek primirštiems augalams.
Puikus pavyzdys galėtų būti papildai iš juodųjų beržo grybų (chaga). Rytų ir Šiaurės Europos tradicinėje medicinoje šie grybai naudojami mažiausiai penkis šimtus metų. Naujausi tyrimai patvirtino, kad juose natūraliai gausu normaliam nervinės sistemos funkcionavimui itin svarbių vitaminų B1, B2 ir B5.
O štai Pietų Amerikoje nuo seno ir labai plačiai sveikatos gerinimo tikslais naudotos acerolos uogose itin daug vitamino C. Sparčiai populiarėja ciberžolės ir iš jos šaknies išgautos medžiagos kurkumino maisto papildai – pasirodo, šis augalas ne be reikalo palankiai vertintas Indijoje. Kurkuminas pasižymi antioksidaciniu bei priešuždegiminiu poveikiu, jis gali būti naudojamas imuninės sistemos stiprinimui bei užkirsti kelią lėtiniams susirgimams.
Augalinius maisto papildus galima rinktis ir pagal konkrečias medžiagas, kurių stokoja organizmas. Pavyzdžiui, iš kerpių pagamintą vitaminą D3, iš jūrų dumblių išgautą kalcį arba Omega-3 ir panašiai.
Kitas variantas – rinktis augalinius kompleksus, skirtus stiprinti konkrečiai organizmo funkcijai: virškinimo sistemai, akims, odai, imunitetui ir kt.
Bendram organizmo stiprinimui galima rinktis iš konkretaus augalo pagamintus papildus: peruvinės pipirnės (maca), ašvagandos (migdomoji vitanija arba indiškasis ženšenis), sibirinio ženšenio, ciberžolės ar kitų skirtingose kultūrose tradicinės medicinos palankiai vertinamų augalų.
Vis tik būtina paminėti, kad augaliniai maisto papildai gali turėti ir trūkumų. Vitaminų, mineralų, mikroelementų ir kitų naudingųjų augalo medžiagų kiekis gali ženkliai svyruoti priklausomai nuo jo rūšies, dirvožemio, augimo fazės ir daugelio kitų faktorių.
Maistinių ir vaistinių augalo savybių anaiptol nepadidina ir naudojami pesticidai, herbicidai bei kiti chemikalai. Taip pat verta nepamiršti, kad vis plačiau naudojamos ir genetiškai modifikuotos (GMO) rūšys. Kaip tik todėl visada verta pirmenybę teikti maisto papildams, pagamintiems iš sertifikuotuose ekologiniuose ūkiuose užaugintų augalų. Ekologiški augaliniai maisto papildai gaminami pasitelkiant tvarius metodus, todėl jie palankūs jūsų sveikatai bei tausoja aplinką.
Neprošal atkreipti dėmesį ir į tai, ar augaliniai maisto papildai turi ženklinimą „Be GMO“, nurodantį, kad juose nenaudotos genetiškai modifikuotos sudedamosios dalys. Jei maisto papildas yra sertifikuotas ekologiškas, jis užtikrintai bus be GMO.
Taip pat apdairu peržvelgti preparato sudėtį ir įsitikinti, kad jame nėra nereikalingų arba su jūsų mitybos principais nesuderinamų priedų – glitimo, kviečių, sojų, pieno produktų, dirbtinių kvapiųjų medžiagų ar dažiklių. Aiškus ženklinimas padės LIVIN parduotuvėje kur kas lengviau ir greičiau rasti individualius poreikius atitinkančius papildus.
Renkantis augalinius maisto papildus visada verta atkreipti dėmesį ir į jų formą. Nepamiršti reguliariai vartoti papildus kur kas paprasčiau, kai jie yra priimtino skonio bei patogiai dozuojami. Įvairių augalų milteliais patogu praturtinti kokteilius bei glotnučius.
Vis tik, jei čaga grybų, ciberžolės, acerolos ar kitų augalų milteliai bus nepriimtino skonio, gal verčiau rinktis kapsules? Sparčiai populiarėja ir purškiami papildai, kuriuos itin paprasta dozuoti, nereikia užsigerti vandeniu.
Nesvarbu, kokius vitaminus ar maisto papildus naudojate – griežtai laikykitės gamintojo rekomendacijų. Lankydamiesi pas gydytojus nepamirškite jų informuoti apie vartojamus maisto papildus. Na, ir, žinoma, visada prisiminkite, kad maisto papildai neatstoja visavertės subalansuotos mitybos.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su UAB „Bio Sala“.
