Norint padėti nuolat varginamoms akims išlaikyti aštrų regėjimą, išvengti perštėjimo diskomforto ar net ligų, anot BENU vaistininko Mariaus Lukštaraupio, svarbu veikti kompleksiškai ir laikytis tam tikrų taisyklių derinant darbo ir poilsio režimą, rūpinantis savo aplinka ir tinkamai renkantis produktus.
„Akys yra svarbus jutimo organas, kurio veiklai sutrikus gali smarkiai nukentėti gyvenimo kokybė. Todėl svarbu jomis tinkamai rūpintis nuolat, o pajutus pirmuosius diskomforto signalus – pavyzdžiui, sausėjančias ar ašarojančias akis, iškart imtis veiksmų.
Koronaviruso pandemija turbūt labiau nei bet kas kitas, išmokė neliesti veido, netrinti akių – ypač nešvariomis rankomis. Mat virusai ir bakterijos gali patekti ant akies junginės, o vėliau ir į bendrą organizmo sistemą. Jei kažkas įkrito į akį ar atsirado stiprus poreikis jas paliesti, prieš tai kruopščiai nuplaukite rankas vandeniu ir muilu“, – nuo elementarių patarimų pradeda vaistininkas M. Lukštaraupis.
Uždarų patalpų oras sausina akis
Sausų akių pojūtį gali sukelti daug veiksnių: pirmiausia tai – sausas, kondicionuojamas patalpų oras, ventiliatorių ar šilumos radiatorių veikimas aplinkoje, tam tikrų vaistų (aukšto kraujo spaudimo, širdies ligų vaistai, diuretikai, nervų sistemą raminantys, antidepresantai, priešalerginiai preparatai, antibiotikai, kontraceptikai ir kt.) naudojimas bei pačios akių ligos.
„Siekiant išvengti akių bėdų, būtina reguliariai drėkinti ir vėdinti patalpas. Tačiau dabartinė situacija, kai žmonės daug laiko praleidžia prie ekranų dirbdami per nuotolį, dar labiau apsunkina padėtį, mat mirksėjimas dirbant kompiuteriu tampa net 6 kartus retesnis nei įprasta, o skaitant – 4 kartus retesnis.
Todėl gaminama mažiau ašarų, akis neefektyviai drėkinama ar sutepama natūraliu riebaliniu sluoksniu, – dėsto vaistininkas ir pažymi, kad normaliai žmogus mirksi apie 13–15 kartų per minutę. – Kontaktinius lęšius nešiojančius žmones akių sausumas vargina dar dažniau, nes ašarų turi pakakti ir pačiam lęšiui sudrėkinti. Patariu dirbant namuose kiek įmanoma dažniau nešioti akinius.“
Profilaktiškai ar atsiradus pirmiesiems akių sausumo požymiams, galima naudoti akių lašus arba dirbtines ašaras. Tačiau vaistininkas įspėja, kad būklei negerėjant kelias dienas, reikia kreiptis į gydytoją.
„Ašaros plėvelę sudaro trys sluoksniai – riebalinis, vandeninis ir gleivių. Bet kurio iš jų pakitimai sukels akių sausumo požymius. Akių lašai ramina, gaivina ir drėkina akis, taip pat mažina uždegimą. Yra išties pagal savo sudėtį ir veikliąsias medžiagas skirtingų akių lašų: karmeliozės natrio druskos turintys akių lašai padeda virš ragenos ir junginės sudaryti laikiną apsauginę plėvelę, taip užtikrinant drėkinantį poveikį, natrio hialuronatas stabilizuoja ašarų plėvelę, dekspantenolis – maitina ir ramina.
Taip pat lašai gali būti praturtinti įvairiais vitaminais ir mikroelementais: provitaminu B5, kuris dėl savo drėgmę sulaikančių savybių papildomai drėkina ir saugo akis, vitaminas A palaiko vidinį (gleivių) ašarų plėvelės sluoksnį, o drauge su vitaminu E gerina ragenos ir junginės mitybą.
Reikia nepamiršti ir natūralių augalų ekstraktų: ramunėlių, padedančios kovoti su uždegimo simptomais ir suteikiančių greitą bei ilgalaikį palengvėjimą, antioksidaciniu poveikiu pasižyminčios ciberžolės, kuri padeda sumažinti akių uždegimo ir sudirgimo simptomus“, – sako vaistininkas M. Lukštaraupis ir kaip dar vieną priemonę siūlo dirbtines ašaras, kurios taip pat mažina akių nuovargį.
Dirbtinės ašaros – tai papildoma drėgmė akims, kuri padeda nesuardyti ašarų plėvelės, išsaugoti akių drėgmę, išplauti kenksmingas medžiagas ir aprūpinti rageną deguonimi. Vaistininkas pataria lašus turėti šalia ekrano ir įtemptai dirbant nepamiršti jų įsilašinti profilaktiškai – nereikia laukti nemalonaus akių sausumo jausmo.
Sportas akims
Dirbant nuotoliniu būdu labai svarbu ne tik nuolat vėdinti patalpas, bet ir susikurti ergonomišką darbo aplinką: pasirūpinkite tinkamu atstumu iki kompiuterio, apšvietimu – šviesa neturėtų sklistų tiesiai į ekraną.
„Specialistai rekomenduoja kas valandą daryti 5–10 min. pertrauką ir pasimankštinti ar pasivaikščioti – labai svarbu pailsinti kūną, keisti padėtį, suaktyvinti kraujotaką. Apskritai, žmogaus kūnas sukurtas judėti, todėl duokime pratimų ir akims: kas 20 min. darykite trumpas 10–20 sekundžių pertraukėles ir pažiūrėkite į skirtingu atstumu esančius objektus, pavyzdžiui į lango stiklą, už lango esantį medį, paskui dar toliau – į horizontą. Mat pakeitus nuotolį, akis atsipalaiduos“, – sako vaistininkas.
Tinkamas darbo ir poilsio balansas
Karantino metu dirbant ir mokantis iš namų labai trapi pusiausvyra tapo tarp poilsio ir darbo režimo, tačiau vaistininkas skatina rasti balansą ir kiek galima daugiau laiko leisti gryname ore, rūpintis miego higiena, neišbalansuoti dienos ritmo.
„Tačiau einant į lauką net ir žiemą reikia nepamiršti akinių nuo saulės, ypatingai saulėtą dieną baltam sniegui papildomai atspindint ultravioletinius spindulius. Taip pat lauke dėl vėjo ar šalto oro gali išsausėti akys, tačiau tuomet jos ima refleksiškai ašaroti – tai normali organizmo reakcija ir reikia stengtis akių netrinti šiurkščiomis pirštinėmis ar nešvariomis rankomis“, – pataria vaistininkas.
Akims subalansuota mityba
Yra posakis, kad valgome akimis. Iš tiesų svarbu, kaip atrodo patiekalas, bet šįkart, anot M. Lukštaraupio, svarbiau, kokių elementų gausi mityba padeda vargstančioms akims.
„Pirmiausia, norint saugoti savo akis, labai svarbu gerti pakankamai vandens – skysčių balansas palaiko tinkamą drėgmę akies paviršiuje ir yra būtinas optimaliems fiziologiniams procesams akies viduje. Valgyti patartina kuo natūralesnį, mažai apdorotą maistą, kad jame liktų kuo daugiau vitaminų ir mikroelementų. Jeigu atsižvelgiant į sezoną, jūsų racione trūksta tam tikrų maisto produktų, gausių vitaminų C, A, E, Omega 3, beta karoteno, liuteino, cinko – pasirūpinkite maisto papildais“, – vardija M. Lukštaraupis.
Į kasdienę mitybą verta įtraukti morkas, saldžiąsias bulvėse, lapinius kopūstus, kuriuose esantis vitaminas A (beta karotinas) veikia kaip antioksidantas ir saugo akis nuo kenksmingų laisvųjų radikalų, taip pat nuo vištakumo bei sausų akių sindromo.
Tokie žalėsiai, kaip špinatai, kukurūzai, brokoliai, lapiniai bei briuselio kopūstai, salotos, šparagai, žali žirneliai, taip pat kiaušiniai, mangai, papildys racioną dar dviem antioksidantais – liuteinu ir zeaksantinu. Šie vitaminai padeda apsaugoti mūsų akių tinklainės centrinę dalį nuo smarkių šviesos spindulių.
Cinkas ne tik vaidina labai svarbią rolę tinkamame ląstelių dalijimęsi ir jų gamyboje, bet drauge su vitaminu B2, A padeda išsaugoti normalų regėjimą. Cinko yra žuvyje, mėsoje (jautienoje, kalakutienoje), riešutuose.
