Nors Lietuvoje raminamuosius ir migdomuosius vaistus dažniau vartoja vyresni gyventojai, bet naujausi tyrimai rodo nemažą jų vartojimo paplitimą tarp mokinių ir studentų. 2019 m. vykdytas Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimas (ESPAD) atskleidė, kad Lietuvoje bent kartą gyvenime vartojusių raminamuosius ar migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, 15-16 m. amžiaus mokinių dalis labai padidėjo ir yra didžiausia nuo 2003 m.
Raminamuosius ir migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, bent kartą gyvenime yra vartoję 20 proc. Lietuvos mokinių (28,7 proc. merginų ir 10,6 proc. vaikinų) (žr. 1 pav.). Pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia tarp tyrime dalyvavusių Europos šalių, ir net kelis kartus viršija visų šalių vidurkį – 9,2 proc.
Taip pat nuo 2007 m. labai daugėja mokinių, kurie būdami 13 m. ar jaunesni bandė vartoti raminamuosius ir migdomuosius vaistus, gydytojui nepaskyrus. Problemos mastą atskleidžia ir tai, kad kas trečias mokinys panorėjęs galėtų lengvai gauti raminamųjų ir migdomųjų vaistų.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2020 m. rudenį vykdyto aukštųjų mokyklų studentų tyrimo duomenimis, 13 proc. studentų yra vartoję receptinius vaistus siekdami pagerinti studijų rezultatus, padidinti produktyvumą, darbingumą, motyvaciją atlikti užduotį (14,6 proc. moterų ir 7,9 proc. vyrų), o dar didesnė dalis – 19,4 proc. studentų yra vartoję receptinius vaistus siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti (22,4 proc. moterų ir 12,2 proc. vyrų) (žr. 2 pav.). Be to, net 67,7 proc. studentų manė, kad svarbu vykdyti vaistų vartojimo ne gydymo tikslais prevenciją studentų tikslinei grupei.
Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad 23,3 proc. studentų savijauta karantino dėl COVID-19 metu suprastėjo. Be to, daugiau nei trečdalis studentų dažnai:
– jaučia nervinę įtampą, susirūpinimą, jiems dažnai būna sunku susikaupti,
– būna sunku užmigti ar prastai miega,
– nenori nieko veikti, jaučia apatiją (žr. 3 pav.).
Pastebėtos tendencijos, kad psichoaktyviąsias medžiagas vartojusių studentų (ypač tų, kurie šias medžiagas vartojo siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti) didesnė dalis sveikatos ir gerovės rodiklių buvo įvertinti ženkliai prasčiau.
O tie, studentai, kurie bent kartą per paskutinius metus ar per paskutinį mėnesį vartojo receptinius vaistus, siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, prasčiausiai vertino savo fizinę sveikatą ir visus vertintus psichinės sveikatos rodiklius.
Užsienio mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai panašūs. 2019 m. paskelbto JAV mokslininkų tyrimo duomenimis, receptinius benzodiazepinus vartojantys aukštųjų mokyklų studentai, lyginant su bendraamžiais, daugiau nerimauja ir yra labiau priešiškai nusiteikę. O vartojantiems receptinius stimuliantus studentams labiau būdingas agresyvumas ir nerimas nei jų bendraamžiams.
Geriau suprasti problemą leidžia ir 2020 m. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro inicijuotas tyrimas, kuriuo buvo įvertintas COVID-19 poveikis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įpročiams.
Tyrimas atskleidė, kad dėl pandemijos įvestų ribojimo priemonių tapus sunkiau įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtoje rinkoje, galėjo padidėti legalių psichoaktyviųjų medžiagų, tokių kaip alkoholis ar receptiniai vaistai, vartojimas kaip reakcija į rinkos pokyčius.
Šio tyrimo duomenimis, tarp kai kurių gyventojų grupių padidėjo receptinių vaistų, ypač benzodiazepinų, vartojimas. Tyrimo ataskaitoje pabrėžiama, kad šių medžiagų vartojimo padidėjimas galimai siejasi su siekiu sumažinti nerimą dėl pandemijos bei įvestų karantino priemonių. Taip pat dalis nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo priklausomų asmenų benzodiazepinus vartojo atsiradusiems abstinencijos simptomams malšinti, kai negalėjo įsigyti anksčiau vartotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
Pandemijos metu išaugusį receptinių vaistų vartojimą dėl psichikos sveikatos problemų taip pat parodė ir 2020 m. Pasaulinio narkotikų tyrimas (angl. Global Drug Survey, Winstock et al., 2020). Remiantis šio tyrimo rezultatais, pagrindinės išaugusio benzodiazepinų vartojimo priežastys buvo vienišumo, prislėgtumo jausmai ir stresas.
Atsižvelgdamas į esamą piktnaudžiavimo receptiniais migdomaisiais ir raminamaisiais vaistais situaciją Lietuvoje, naujausias tendencijas ir pandemijos keliamus iššūkius, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2021 m. parengė informacinį atvirlaiškį apie benzodiazepinus, kuriame informuojama apie šių vaistų ilgalaikio vartojimo, perdozavimo ir maišymo su kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis keliamus pavojus bei atkreipiamas dėmesys, kad neteisėtoje rinkoje gali būti siūlomi padirbti ir pavojingi gyvybei benzodiazepinai.
