Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė sako, kad maudynės lediniame vandenyje stiprina žmogaus imuninę sistemą: „Grūdiname savo organizmą. Tuo ir naudinga, nes tampame atsparesni visokiems virusams. Ir gera savijauta.“
Sveikuolis atkreipia dėmesį ir į psichologinį aspektą. „Jeigu tą padarai iš pat ryto, tai dieną pradedi kaip nugalėtojas. Juk įlįsti į ledinį vandenį nėra taip paprasta – reikia įveikti save. Kiekvieną kartą, kai „perlipi per save“, tai tarsi paaugi, tampi stipresnis“, – įsitikinęs S.Dailidė.
Jis teigia, kad neriant į ledinį vandenį, tuo metu nublanksta kiti dienos rūpesčiai, jie daug lengviau išsisprendžia. Taip pat tai padeda kovoti su stresu. „Kai paneri ir išneri – tai būni čia ir dabar, pašalinės mintys išgaruoja, tu tiesiog būni tame momente. Negalvoji apie jokius rūpesčius. Tad šią būseną galima pavadinti tokiu geru persikrovimu“, – pasakoja Simonas.
Kaip jis vertina, kad žmonės mėgdžiodami žvaigždes, kurios viena po kitos neria į ledinį vandenį, patys pradeda maudytis eketėse?
„Mane irgi tas neramina, kai žmonės pamatę viena akimi, kad kiti tą daro, patys puola nerti. Juk jie dažniausiai ir nežino, kaip ilgai tos žvaigždės ruošėsi. Todėl mėgdžiojimas gali būti klaida. Juk yra įvairiausių metodikų. Žmogus gali ir apsigauti. Po to, mus, sveikuolius, kaltina, kad maudynės eketėje pakenkė, kažkas susirgo ar prisidarė kažkokių sveikatos problemų“, – sako Sveikuolių sąjungos prezidentas.
Simonas pataria prieš pradedant pasidomėti, o dar geriau tą daryti kartu su žmonėmis, kurie jau turi patirtį. „Pirmieji kartai turėtų įvykti su tais, kurie jau yra maudynes išbandę. Arba pasikalbėti su patyrusiais žmonėmis ir išsiklausinėti. Jokiu būdu nepulti į eketę pamačius internete kokį patrauklų vaizdelį“, – pataria sveikuolis.
Pasak S.Dailidės, rekomenduojama maudynėms lediniame vandenyje pasiruošti. Galima palaipsniui mažinant vandens temperatūrą duše arba naudoti kontrastinį dušą: šiltą, šaltą, šiltą ir užbaigti šaltu vandeniu: „Galima ir iš karto į eketę, bet visgi patartina ruoštis, pratintis šaltame duše“.
Sveikuoliai imuniteto stiprinimui naudoja ir kitokius metodus, vienas jų – buvimas gryname ore. „Mes mėgstame vaikščioti, sportuoti gryname ore. Reikia to nebijoti. Ir miegoti reikia vėsiai. Mano miegamajame šildymas visai išjungtas, ir dar langą uždarome taip, kad liktų mikro plyšys. Kai buvo tos labai šaltos dienos, tai kambaryje buvo tikrai labai vėsu“, – pasakoja sveikuolių prezidentas S.Dalidė.
Žmogaus termoreguliaciniai mechanizmai yra labai unikalūs
Lietuvos bendrosios praktikos ir šeimos gydytojų asociacijos prezidentas profesorius Julius Kalibatas atsargiai žiūri į tokio pobūdžio organizmo grūdinimą: „Kol organizmas jaunas, žmogus niekuo neserga, tai be abejonės nusimaudęs jis nesusirgs, jo imuninė sistema dar yra labai aktyvi. Nebus didelės žalos, jeigu prieš tai buvo pasiruošimas, kad ir kontrastinis dušas prausiantis ryte ar palaipsniui mažinama vandens temperatūra.“
Pasak profesoriaus, organizmą galima pripratinti netgi prie didžiulių perkrovimų, bet žmogaus kūnas yra įpratęs funkcionuoti tam tikros optimalios temperatūros režime. Esant 40 laipsnių ir daugiau dėl per didelės temperatūros daugelis gyvybinių funkcijų sustoja, tai nesuderinama su gyvybe ir žmogus miršta. Tas pats vyksta ir kai temperatūra krenta žemiau 32 laipsnių, tai taip pat nesuderinama su gyvybe.
„Simptomai, kad yra perteklinis karštis ar perteklinis šaltis yra panašūs. Žmogus įkrenta į komą, sutrinka medžiagų apykaita ir palaipsniui išsijungia gyvybinės funkcijos“, – teigia prof. J.Kalibatas.
Gydytojo teigimu, trumpą laiką organizmas gali pakelti ir labai aukštą temperatūrą, net ir 45-50 laipsnių, o taip pat ir žemą.
„Mes žinome, kad žmogus nueina į sauną, ten gali būti ir 100 laipsnių karščio, na ir taip pat gali lediniame vandenyje nusimaudyti, kada temperatūra +2-4 laipsniai. Tokias temperatūras žmogaus organizmas pakelia labai trumpą laiką. Kadangi jos sukelia organizmui stresinę situaciją“, – sako J.Kalibatas. Pasak jo, užsitęsusi stresinė situacija organizmui visada yra negerai. Ilgalaikis stresas sukelia imuninės sistemos problemas, užsitęsęs stresas yra viena iš priežasčių daugelio susirgimų, tarp jų ir onkologinių.
„Maudynės lediniame vandenyje yra trumpalaikis stresas. Žmogus nesėdi eketėje valandą – panyra vieną kartą ir greitai iššoka atgal į krantą. Šiltai apsirengia. Dar geriau, jeigu yra sauna, tada vėl gerai sušyla karštyje“, – sako gydytojas.
Žmogaus termoreguliaciniai mechanizmai yra labai unikalūs. Už organizmo termoreguliaciją yra atsakingas galvoje esantis pagumburio termoreguliacijos centras. Jeigu jo veikla nesutrikusi, žmogus į aplinkos temperatūros pokyčius reaguoja normaliai: karštyje – prakaituoja, šaltyje – sužvarbsta.
„Kai žmogui būna per karšta, išsiplečia kraujagyslės, žmogus prakaituoja, išgarina daug skysčių, kūno temperatūra krenta. Kai jam būna šalta, organizme vyksta šilumos gamyba. Organizmas padidina medžiagų apykaitą. Šiluma gaminama ir kepenyse ir kituose vidaus organuose. Termoreguliacinis centras stengiasi palaikyti subalansuotą kūno temperatūrą“, – pasakoja profesorius.
Papiktino klaidingas įsitikinimas
Jis skeptiškai vertina požiūrį, kad maudynės lediniame vandenyje labai stiprina imunitetą. „Mikrobai, virusai, jeigu jie patenka į žmogaus gleivinę, naivu tikėtis, kad nepateks toliau. Kur kas svarbiau, kad organizmo temperatūra būtų 36,6 – 36,8 laipsniai. Tyrimai parodė, kad kai kūno temperatūra 36, koronavirusai dauginasi sparčiau nei kada kūno temperatūra siekia 37 laipsnius. Žemesnė temperatūra šiam virusui yra labai palanki“, – teigia prof. J.Kalibatas.
Pasak jo, žmogus suserga peršalimo ligomis dėl to, kad „gleivinės atšąla, krenta jų apsauginis barjeras“.
„Mes savo organizme nuolat turime įvairių virusų, mikrobų, bet jie mums nekenkia, nes saugo apsauginis gleivinės barjeras. O kai šis barjeras yra pažeidžiamas, virusai greitai patenka į organizmą. Kodėl peršalęs žmogus pradeda kosėti? Būtent todėl, kad šaltis pažeidžia gleivinės apsauginį barjerą, ir virusas įsiskverbia į ląsteles ir prasideda uždegiminis procesas, viruso replikacija“, – tvirtina medikas.
Prof. J.Kalibatas sako, kad organizmą galima pripratinti prie ekstremalių sąlygų, bet ar to reikia: „Čia atsiranda ir bravūra, kiekvienam smalsu žinoti savo organizmo pajėgumų ribas. Vienas gal gali išbūti nekvėpavęs išbūti 3 minutes, kitas gal lediniame vandenyje išbūna 10 minučių, daugeliu atveju tie, kurie yra treniruoti, jie nesuserga ir viskas gerai.
Bet niekaip nepritarčiau klaidingam požiūriui, kad jeigu stipriname bendrą imunitetą, tai jau nebereikia skiepytis. Labai pykdo toks požiūris: maudykimės lediniame vandenyje, nuogu užpakaliu sėdėkime ant sniego ir būsime sveiki – jokių skiepų nereikės.“
Medikas įsitikinęs, kad niekuomet bendrinis imunitetas neapsaugos nuo rimtesnės infekcijos. Tad tie, kurie maudosi lediniame vandenyje, ar tie kurie voliojosi ant sniego, nėra apsaugoti nei nuo koronaviruso, nei nuo kitų infekcijų.
