Vadinamoji cukraligė turi daug veidų. Specialistų teigimu, cukrinio diabeto paplitimas Lietuvoje yra vienas mažiausių Europoje, bet nerimą kelia kasmet vis didėjantis segančiųjų skaičius.
I tipo cukriniu diabetu susergama vaikystėje arba jaunystėje.
Dažnai praeina keleri metai, kol nustatomas vyresnio amžiaus žmonių liga vadinamas II tipo cukrinis diabetas. Šios ligos priežastis – sutrikusi insulino sekrecija arba susilpnėjęs insulino poveikis. Kas antras sergantis šia liga to net nežino.
Cukrinis diabetas neatpažįstamas ir negydomas, gresia nervų sistemos, inkstų, akių, taip pat širdies ir kraujotakos ligos, kaip antai širdies infarktas ar insultas. Diabetas – dažna dializės, aklumo ir galūnių amputacijų priežastis.
I tipo cukrinio diabeto požymiai – apetito ir svorio netekimas, troškulys, nuovargis, pykinimas, vėmimas, pagausėjęs šlapinimasis, iš burnos sklindantis acetono kvapas.
II tipo cukrinio diabeto pranašai gali būti grybelinės infekcijos. Grybeliai minta cukrumi, todėl per daug gliukozės turintis organizmas puiki vieta jiems daugintis. Infekcijos dažnai išplinta tarp rankų ir kojų pirštų, aplink lyties organus, po krūtimis. Trumpai tariant, tose vietose, kur yra gilių odos raukšlių, šilta ir drėgna.
Apie II tipo cukrinį diabetą byloja lėtai gyjančios žaizdos, pėdų, kojų skausmas ir tirpimas.
Nėščiųjų diabetas
Trečia pagal dažnumą forma laikomas gestacinis – nėščiųjų – diabetas. Tyrimų duomenimis, jis nustatomas 5,9 proc. visų besilaukiančiųjų.
Gestacinis diabetas – angliavandenių apykaitos sutrikimas nėštumo metu. Ši būklė atsiranda dėl nėštumo metu gaminamų hormonų, kurie veikia priešingai nei insulinas. Paprastai pasireiškia 24–28 nėštumo savaitę, bet gali išsivystyti ir anksčiau.
Šis diabeto tipas dažnai neturi aiškių požymių ir nustatomas tik atlikus kraujo tyrimą cukraus kiekiui nustatyti. Kartais gali būti išskirtinių požymių – troškulys, perdžiūvusi burna.
Dažniausiai pakanka pakeisti mitybą, kad būtų subalansuotas cukraus kiekis kraujyje.
Gestacinis diabetas – ne liga, o būklė, susijusi su nėštumu. Po gimdymo, kai moters organizmas grįžta į ankstesnes vėžes, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ir pakartoti gliukozės toleravimo tyrimą.
Jei pirmojo nėštumo metu buvo nustatytas gestacinis diabetas, tikėtina, kad ši būklė gali pasikartoti ir paskesnių nėštumų metu.
Sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius pasaulyje didėja ir tai kelia susirūpinimą. Vokietijos specialistai prognozuoja, kad 2040-aisiais šalyje bus apie 12,3 mln. diabetikų (tai reiškia, kad susirgimų skaičius augs net 77 proc.).
I tipo cukrinį diabetą lemia pirmiausia genetiniai, imuninei sistemai įtaką darantys veiksniai.
II tipo cukriniam diabetui atsirasti įtakos turi ne tik paveldimumas, bet ir gyvenimo būdas. Mokslinės studijos byloja: kuo aukštesnis kūno masės indeksas (KMI), tuo didesnė rizika susirgti.
Svarbiausios profilaktinės priemonės – atsikratyti papildomų kilogramų, subalansuota mityba, kuo mažiau greitai pasisavinamų angliavandenių, tokių kaip cukrus ir baltieji miltai, fizinis aktyvumas (bent po 30 minučių penkis kartus per savaitę), įskaitant ir namų tvarkymą, žolės pjovimą, lipimą laiptais ir greitą pasivaikščiojimą.
Insulinas – pirmasis medikamentas, kuris cukriniam diabetui gydyti vartojamas jau beveik 100 metų. Daugkartinės injekcijos, tinkamos dozės – dėl to dažnai kildavo problemų tiek pacientams, tiek jų gydytojams. Bet šiuolaikinės technologijos palengvino sergančiųjų cukriniu diabetu gyvenimą.
Nemažas krūvis tenka ir ligonių artimiesiems. Vokietijos TV laidų vedėja Inge Steiner (50 m.) savo vyro, buvusio sunkiaatlečio Matthio ligą, I tipo cukrinį diabetą, vadina penktuoju savo šeimos nariu.
Kai sutuoktiniai su sūnumis Felixu (10 m.) ir Maxu (7 m.) nori pasivažinėti dviračiais, pirmiausia Matthiui matuojamas cukraus kiekis kraujyje. Jei jis mažas, reikia palūkėti, nes mindamas dviračio pedalus jis sudegintų daug kalorijų ir cukraus lygis kristų.
Jau daugelį metų M.Steineris naudojasi insulino pompa ir nuolatiniu gliukozės matavimo jutikliu. Tai palengvina ne tik jo, bet ir šeimos kasdienybę.
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje sergančiųjų cukriniu diabetu (CD) daugėja. Šiuo metu mūsų šalyje serga 1 iš 29 vyrų ir 1 iš 23 moterų. Dažniausiai (apie 90 proc. pacientų) nustatomas antrojo tipo CD. Jo išsivystymas labai priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, gali būti ir paveldimas.
Tuo metu pirmojo tipo CD visiškai nepriklauso nuo gyvensenos – žmogaus kasa dėl įvairių priežasčių (dažnai ir neaiškių) tampa nepajėgi gaminti insuliną. Pasitaiko ir kitų diabeto tipų, tačiau jie diagnozuojami rečiau.
Diabeto klinikiniai simptomai ir jų atsiradimo laikas priklauso nuo ligos tipo. Pirmojo tipo CD diagnozuojamas greitai nuo ligos pasireiškimo, nes jam būdingi specifiniai simptomai: išreikštas troškulys, dažnas šlapinimasis, svorio netekimas. Antrojo tipo CD – dažnai nebyli liga, diagnozuojama tik profilaktinių patikrinimų metu.
Be abejo, ligai įsisenėjus galimi tokie pat simptomai kaip ir sergantiesiems pirmojo tipo CD.
CD sergantys pacientai taip pat gali skųstis galūnių tirpimu, regėjimo blogėjimu, odos sausumu ar ilgai negyjančiomis žaizdomis, gali būti dažnesnės šlapimo takų ar lyties organų infekcijos.
Jei pasireiškė minėti cukrinio diabeto požymiai, būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją arba gydytoją endokrinologą.
Vis dėlto dažniausiai žmogus, sergantis antrojo tipo CD, gali nejausti nieko blogo, todėl tam tikras grupes žmonių būtina tirti reguliariai. Jei žmogui nustatomas bent vienas rizikos veiksnys: padidėjusi kūno masė ar juosmens apimtis; CD serga pirmos eilės giminės; moterys, kurioms nėštumo metu buvo nustatytas nėščiųjų diabetas; diagnozuotas riebalų apykaitos sutrikimas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos; praeityje buvo angliavandenių apykaitos sutrikimų, – privaloma pasitikrinti dėl galimo CD.
Pirmojo tipo CD išvengti ir numatyti neįmanoma. Antrojo tipo CD labai priklauso nuo gyvensenos. Stebuklingo recepto nėra, tačiau tokie paprasti patarimai kaip sveika, visavertė mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir svorio kontrolė padeda gerokai sumažinti riziką susirgti šia liga.
Netgi tie, kuriems nustatoma didesnė rizika (kurių artimieji serga antrojo tipo CD), ligos dažnai gali išvengti, jei tinkamai rūpinasi savo sveikata.
Šiuo metu nutukusių ar antsvorio turinčių žmonių Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sparčiai daugėja, todėl sparčiai didėja ir sergamumas antrojo tipo CD bei širdies ir kraujagyslių ligomis. Šių ligų profilaktika ypač svarbi.
Dėl įvairių kontrolės ir gydymo priemonių pagerėjusio prieinamumo tiek sergantys pirmojo tipo, tiek antrojo tipo CD gali gyventi ir gyvena visavertį gyvenimą.
Be abejo, reikia nepamiršti pasitikrinti gliukozės kiekio kraujyje, susileisti ar išgerti vaistų. Tai neretai gąsdina aplinkinius, todėl sergantieji CD kartais susiduria su nemenkomis psichologinėmis problemomis. Tad visuomenės švietimas, pasakojimas apie šią ligą tiesiog būtinas.
Įžymybių patirtis
Iš blizgių žurnalų besišypsančių kino, pramogų pasaulio garsenybių nuotraukos neretai slepia šią sunkią ligą.
Antai Holivudo žvaigždei Angelinai Jolie (45 m.), kai laukėsi dvynių, buvo diagnozuotas gestacinis – nėščiųjų – diabetas. Ji iki šiol laikosi griežtos dietos.
I tipo cukrinis diabetas kitai aktorei Halle Berry (54 m.) buvo nustatytas, kai jai buvo 23-eji. Ji tada tiesiog susmuko filmavimo aikštelėje. „Atsibudau tik po septynių dienų. Gydytojai sakė, kad galėjau prarasti regėjimą ar netekti kojų. Buvau mirtinai išsigandusi ir maniau, kad mirsiu“, – prisimena H.Berry.
Dabar aktorė aktyviai dalyvauja Amerikos nepilnamečių diabeto asociacijos veikloje.
Amerikiečių atlikėjui ir aktoriui Nickui Jonui (28 m.) I tipo cukrinis diabetas buvo nustatytas anksti. 2008-aisiais dainoje „A Little Bit Longer“ jis pats apdainavo savo ligą.
2011-aisiais garsus Holivudo aktorius Tomas Hanksas (64 m.) populiarioje JAV vakaro pokalbių laidoje „The Late Show“ atskleidė, kad serga II tipo cukriniu diabetu.
Prancūzų kino žvaigždė Jeanas Reno (72 m.) jau 17 metų serga II tipo diabetu. Jam dukart per dieną reikia leistis insuliną. „Man pasisekė, kad prieš kiekvieną filmavimą aktoriams atliekamas nuodugnus sveikatos patikrinimas. Dėl to man diabetas buvo diagnozuotas greitai“, – sakė aktorius.
J.Reno mano, kad ligą sukėlė stresas.
Šešiskart pasaulio kikbokso čempionė iš Vokietijos Anja Renfordt (40 m.) I tipo cukriniu diabetu serga nuo dvejų metų. Ji įrodė, kad tai netrukdo siekti sporto aukštumų. Dabar ji dirba asmenine trenere, fizioterapeute ir kovinių sporto šakų trenere. A.Renfordt naudojasi insulino pompa ir nuolatiniu gliukozės matavimo jutikliu.
18-asis gimtadienis visada sukelia pakilius jausmus – juk įžengiama į savarankiško gyvenimo kelią. Bet tik ne iš Austrijos kilusiam sunkiaatlečiui, olimpinio aukso laimėtojui Matthiui Steineriui (38 m.). Likus dienai iki šios šventės tarsi žaibas iš giedro dangaus trenkė netikėta žinia.
„2000-ųjų pavasarį susirgau gripu, bet, nepaisydamas negalavimo, ėjau į darbą. Toliau treniravausi, sunkumų kilnojimas man buvo tapęs ambicingu pomėgiu. Vasarą susidūriau su regėjimo problema, vartojau daug skysčių – kasdien išgerdavau beveik aštuonis litrus vandens. Nuėjau pas gydytoją ir jis nustatė I tipo cukrinį diabetą“, – pasakojo sportininkas.
M.Steinerio kasa nebepajėgė gaminti insulino. Tai – itin pavojinga, nes kasa gamina insuliną, kuris atsakingas už gliukozės (cukraus) – gyvybiškai svarbaus energijos tiekėjo – gabenimą iš maisto į kūno ląsteles.
Vietoj trūkstamo insulino kasdien kelis kartus suleidžiamos insulino injekcijos. Tai – iki gyvenimo pabaigos.
„Jaučiausi visiškai sugniuždytas“, – prisimena M.Steineris.
