„Praėjusią savaitę pastebėjome, kad į vaistinę kur kas daugiau pacientų ateina sunerimusių dėl savo sveikatos, suirzusių, įsitempusių, – pasakoja vaistininkė Virgilija Bečelytė. – Labai stebina, kad netgi vyrai ateina prašyti preparatų su valerijonu.“
Sausį, palyginus su panašiu laikotarpiu gruodį, valerijonų tinktūros nuperkama trečdaliu daugiau. Aktyviai įsigyjama ir kitų formų valerijono preparatų: tablečių, arbatų. Bendrai preparatų nervų sistemai šiuo metu įsigyjama apie 20 proc. daugiau.
Nors širdies lašai – visais metų laikais populiari prekė, šių metų pradžioje fiksuojamas beveik 30 proc. susidomėjimo padidėjimas.
Vaistininkė V. Bečelytė sako, kad pacientai šiuo metu dažniau kreipiasi pagalbos dėl prastos miego kokybės, nerimo, įtampos, širdies ligų paūmėjimo ar iki šiol nepatirtų simptomų atsiradimo. Be to, nuo spalio mėnesio vis dar aktyviai įsigyjami maisto papildai imunitetui stiprinti: tarp populiariausių prekių – vitaminas C, vitaminas D, žuvų taukai.
„Vieni pacientai ateina paklausti, kaip pastiprinti imunitetą, kiti – pasikonsultuoti dėl užklupusių simptomų, nes yra sunerimę, kad greitai nepateks pas gydytojus. Kai kuriems kone vienintelis kelias išspręsti problemas – ateiti į vaistinę pasikonsultuoti“, – sako V. Bečelytė.
Vaistininkė sako, kad turi vyresnių pacientų, kurie į vaistinę pasikonsultuoti, pasitarti ateina kone kasdien. „Vyresnio amžiaus žmonėms šiuo metu ypač reikia bendravimo, palaikymo“, – pastebi V. Bečelytė.
Vaistininkė sako, kad į vaistinę dažniau pasikonsultuoti ateina intensyviai sportuojantys jauni žmonės.
„Kai kurie nemetė sporto, sportuoja individualiai, o kartais atsiranda nemalonių simptomų: skausmas, mėšlungis. Galbūt anksčiau jie konsultuodavosi sporto klube su treneriais, dabar tai daro vaistinėje,“ – sako vaistininkė.
V. Bečelytė taip pat pasakoja, kad į vaistinę dažniau užsuka jauni, namuose dirbantys ar nuotoliniu būdu besimokantys žmonės. Jie ieško pagalbos, kaip sumažinti įtampą, nerimą.
„Jauni žmonės šiuo metu skundžiasi padažnėjusiu pulsu, širdies ploto spaudimu, širdies dūrimu. Tai galima įvardinti kaip nervinio pobūdžio negalavimus. Tokiems asmenims patariame pailsėti, gerai išsimiegoti, vengti streso, įtampos, daugiau pabūti lauke – žinoma, saugiai; užsiimti malonia fizine veikla.
5 taisyklės gerai savijautai ir sveikatai
Vaistininkas Rimvydas Blynas pataria kasdien laikytis gerai savijautai ir sveikatai naudingų įpročių. Pateikiame 5 vaistininko patarimus, kurie padės jaustis žvaliau, rečiau sirgti:
– Kokybiškas miegas. Praradus kasdienį režimą išsiderina visas organizmas. Itin svarbu tuo pačiu laiku eiti miegoti ir keltis – mūsų miegas ir poilsis turi būti kokybiškas ir pakankamai ilgas (7-9 val.);
– Sveika mityba. Daugiau būdami namuose turime visas galimybes pasigaminti sveiko maisto, todėl reikėtų nepagailėti šiek tiek pastangų ir tuo pasinaudoti. Taip pat derėtų laikytis mitybos režimo – kasdien valgyti tuo pačiu metu;
– Reguliarus fizinis aktyvumas. Reikėtų pasistengti bent trumpai pasimankštinti, geriausia – ryte. Galime pasivaikščioti, išeiti pabėgioti ar tiesiog pajudėti namuose ir padaryti keletą mankštos pratimų. Kai sportuosime kelis mėnesius, susiformuos mūsų įprotis, kuris taps ilgalaikiu, o tuomet ir pastebimai jausimės geriau.
– Dėmesys psichologinei savijautai. Reikėtų dažniau prisiminti tėvus ir artimuosius, pasikalbėti su jais telefonu ar vaizdo skambučiu. Su draugais galima susimatyti vaizdo konferencijoje ir susigalvoti įdomių užsiėmimų.
– Užsiimti mėgstama veikla. Mūsų emocinei sveikatai, nerimo mažinimui, labai svarbu kuo dažniau užsiimti įvairia mėgstama veikla, laiką namuose išnaudoti turiningai, ne vien tik žiūrint televizorių.
